Pietinė oncila

Leopardus guttulus

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Katiniai
(Wikispecies-logo.svg Felidae)
Pošeimis: Mažosios katės
(Wikispecies-logo.svg Felinae)
Gentis: Leopardus
(Wikispecies-logo.svg Leopardus)
Rūšis: Pietinė oncila
(Wikispecies-logo.svg Leopardus guttulus)
Pietinės oncilos paplitimo arealas
Pietinės oncilos paplitimo arealas

Pietinė oncila (Leopardus guttulus) – Pietų Amerikos laukinių kačių (Leopardus) rūšis. Gyvena tropinėje žemyno dalyje: Pietų Brazilijoje, šiaurės Argentinos ir Paragvajaus srityse, rytinėse Andų pašlaitėse.[1]

TaksonomijaKeisti

Vokiečių zoologas Reinholdas Henselis aprašė pietinę oncilą 1872 m. Pietų Rio Grandė valstijoje ir pavadino ją Felis guttula. Ilgai buvo manoma, kad pietinė oncila yra oncinos porūšis.[2] Tik 2013 m. ji buvo pripažinta kaip atskira rūšis.[3] Pietinė oncila gimininga Žofrua katei, su kuria kryžminasi Pietų Brazilijoje.[4][5]

Išvaizda ir elgesysKeisti

Oncila panaši į ilgauodegę katę ar ocelotą, tačiau už šias kiek mažesnė, laibesnio kūno sudėjimo. Kūno ilgis 38–59 cm, uodega 20–42 cm ilgio. Sveria 1,9–2,4 kg.[6] Kailis tankus, minkštas, rusvas, tamsesnis nei šiaurinių oncilų. Tačiau labai sunku atskirti šiaurinę ir pietinę oncilą vien pagal išvaizdą, nes abi rūšis turi daug variacijų.[3]

Nors gyvena ant žemės, puikiai laipioja medžiais. Maitinasi smulkiais žinduoliais, driežais, paukščiais, kurie sveria mažiau nei 100 g, bet kartais pietinių oncilų grobis sveria kilogramą.[7][3] Judrios daugiausia naktį. Jauni kačiukai murkia, suaugusios oncilos skleidžia trumpus, gurguliuojančius garsus. Dažniausiai veda vieną (kartais iki 4) jauniklį.

Kur ocelotų tankis didelis, pietinių oncilų populiacija retesnė. Ten, kur oceolų mažiau, yra galimybė atsirasti tankesnei mažesnių kačių, tokių kaip pietinė oncila, populiacijai. Oceoloto efektas yra reiškinys, kurio metu ocelotas nukonkuruoja smulkesnes kates ir sumažina jų populiacijos tankį.[8]

Arealo pakraščiuose oncilos hibridizuojasi su kitomis kačių rūšimis. Nyksta dėl miškų kirtimo, medžioklės dėl kailio.

ŠaltiniaiKeisti

  1. de Oliveira, T., Trigo, T., Tortato, M., Paviolo, A., Bianchi, R., Leite-Pitman, M. R. P. Leopardus guttulus p. T54010476A54010576 2016
  2. MSW3 Wozencraft, p. 537–540 id=14000114, Species Leopardus tigrinus
  3. 3,0 3,1 3,2 Trigo, T. C.; Schneider, A.; de Oliveira, T. G.; Lehugeur, L. M.; Silveira, L.; Freitas, T. R.O.; Eizirik, E. (2013). „Molecular data reveal complex hybridization and a cryptic species of Neotropical Wild Cat“. Current Biology 23 (24): 2528–2533. PMID 24291091. doi:10.1016/j.cub.2013.10.046. 
  4. Trigo, T. C.; Tirelli, F. P.; de Freitas, T. R. O.; Eizirik, E. (2014). „Comparative Assessment of Genetic and Morphological Variation at an Extensive Hybrid Zone between Two Wild Cats in Southern Brazil“. PLOS ONE 9 (9): e108469. PMC 4177223. PMID 25250657. doi:10.1371/journal.pone.0108469. 
  5. Kasper, C. B.; Peters, F. B.; Christoff, A. U.; de Freitas, T. R. O. (2016). „Trophic relationships of sympatric small carnivores in fragmented landscapes of southern Brazil: niche overlap and potential for competition“. Mammalia 80 (2): 143–152. doi:10.1515/mammalia-2014-0126. 
  6. Rinaldi, A.R.; Rodriguez, F.H.; de Carvalho, A.L.; de Camargo Passos, F. (2015). „Feeding of small Neotropical felids (Felidae: Carnivora) and trophic niche overlap in anthropized mosaic landscape of South Brazil“. Biotemas 28 (4): 155−168. 
  7. Facure-Giaretta, K.G. (2002). Ecologia alimentar de duas espécies de felinos do gênero Leopardus em uma floresta secundária no sudeste do Brasil. PhD thesis. Universidade Estadual de Campinas. 
  8. de Oliveira, T.G., Tortato, M.A., Silveira, L., Kasper, C.B., Mazim, F.D., Lucherini, M., Jácomo, A.T., Soares, J.B.G., Marques, R.V. and Sunquist, M. (2010). „Ocelot ecology and its effect on the small-felid guild in the lowland neotropics“. Biology and Conservation of Wild Felids: 559–580.