Pietų Či

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pietų Či dinastija (kin. 南齊朝, pinyin: Nán Qí cháo) – kinų kilmės dinastija, 479–502 m. valdžiusi Pietų Kiniją (istorines Dzing, Jang, Liang, Dziao provincijas) bei Junanį, šiaurės Vietnamą.

南齊 Pietų Či
buvusi karalystė
← 479 – 502 →
Karalystė (geltona)
Sostinė	Dziankangas
Valdymo forma	Monarchija
Imperatorius
479-482	Gaodi (Či)
501-502	Hedi (Či)
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	479 m., 479
- Nuverčia Liangų dinastija	502 m.

Istorija

Dinastijos dradininkas buvo Liu Song dinastijos karvedys Siao Daočengas, kuris nužudė paskutinįjį Liu Song imperatorių ir titulavosi Gaodi. Pirmieji dinastijos imperatoriai buvo stiprūs, sėkmingai kovojo su pagrindine prieše šiaurėje - Šiaurės Vei. Tačiau po imperatoriaus Vudi mirties 493 m. šalyje kilo suirutė. Imperatoriaus giminaitis Siao Luanas išžudė tiesioginius įpėdinius ir paėmė valdžią, tituluodamasis imperatoriumi Mingdi.

498 m. sostą paveldėjus Mingdi sūnui, šalyje nusirito sukilimų banga. Galiausiai 502 m. valdžią paėmė karvedys Siao Janas, kuris įkūrė Liangų dinastiją.

Valdovai

• Gaodi (Siao Daočengas) – 557–559 m.
• Vudi (Siao Ze) – 559–566 m.
• Julinvangas (Siao Džaoje) – 559–568 m.
• Hailingvangas (Siao Džaovenas) – 559–568 m.
• Mingdi (Siao Luanas) – 569–582 m.
• Donghun (Siao Baojuanas) – 583–589 m.
• Hedi (Siao Baožongas) – 569–582 m.