Piastai
(Nukreipta iš puslapio Piastų dinastija)
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Piastai (lenk. Piastowie) – pirmoji istorinė karališkoji lenkų dinastija. Ji prasideda nuo pusiau legendinio kunigaikščio Piasto. Pirmasis istoriškai neginčytinas šios dinastijos valdovas – Meška I, valdęs X a. Piastų dinastija valdė Lenkiją iki 1370 m., kuomet mirė kunigaikštis Kazimieras Didysis.
Piastų dinastijos terminą XVIII a. įvedė ATR istorikas Adomas Naruševičius.
Linijos
redaguotiNuo XII a. Piastų dinastiją sudarė kelios atskiros kunigaikščių linijos, kurios koncentravosi skirtinguose Lenkijos regionuose ir varžėsi dėl pagrindinio sosto Krokuvoje. Svarbiausios buvo:
- Didžiosios Lenkijos Piastai – valdė Didžiojoje Lenkijoje 1138–1296. Trys iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
- Mazovijos Piastai – valdė Mazovijoje 1138–1526. Du iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
- Silezijos Piastai – atskiros linijos valdė Sileziją 1138–1675. Keturi iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
- Sandomiežo Piastai – su pertraukomis valdė Mažojoje Lenkijoje (Sandomiežo kunigaikštystėje) 1138–1279. Trys iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
- Kujavijos Piastai – Mazovijos Piastų atšaka, valdė Kujavijoje, Lenčicoje ir Seradze 1233–1364 m. Du iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai. Šios atšakos atstovai Vladislovas Lokietka ir Kazimieras III Didysis tapo pirmaisiais suvienytos Lenkijos karaliais.
Ilgiausiai Piastų atšaka išgyveno Silezijoje – iki 1675 m. Dinastijos nariai per vedybas susijungė su įvairiomis Europos karališkomis šeimomis.