Petrinalas

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Petrinalas (angl. petronel; it. petrinale, iš gr. πέτρος 'akmuo, uola') – trumpas XV–XVII a. kavalerijos šaunamasis ginklas, neturėjęs padegimo mechanizmo. Šaudė akmeninėmis (pagal tai ir pavadintas) ar švininėmis kulkomis. Labiausiai paplitę buvo Italijoje. Naudoti neilgai, XVII a. juos išstūmė atsiradę pistoletai ir karabinai.

Petrinalas

KonstrukcijaKeisti

Petrinalas buvo briaunotas strypas iš minkštos geležies ar apvalus iš vario ar bronzos, išilgai kurio buvo išgręžtas vamzdžio kanalas. Vamzdžio ilgis paprastai būdavo 40-50 cm, kanalo kalibras – 13-30 mm. Drūtgalyje, šone, buvo išgręžiama degtuvo anga ir privirinamas lentynėlė padegamajam parakui. Nuo XV a. vidurio lentynėlę pridengdavo dangtelis, saugojęs nuo parako nubirimo pernešant petrinalą. Taip pat petrinalą imta įtvirtinti arbaleto tipo apsode.

Petrinamo masė buvo 4-6 kg. Padegdavo dagčiu pro viršutinę padegamąją angą. Mažo kalibro petrinalus užtaisydavo švinine kulka, kurios kalibras būdavo apie 1,5 mm mažesnis už vamzdžio kanalo skersmenį. Jei kanalas būdavo platus, naudodavo ir akmenukus, apsuktus skudurėliu.

ŠaudymasKeisti

Karteče ir akmenimis šaudydavo tik iš kelių metrų nuotolio, pramušamoji geba būdavo menka. Geriausi petrinalai švininėmis kulkomis pramušdavo šarvus, bet veiksmingo šaudymo nuotolis buvo menkesnis nei arbaletų (mažiau kaip 15 m).

Anglišku terminu angl. petrone; vadindavo ir lengvuosius kavaleristu, ginkluotus petrinalais. Ši kavalerijos forma buvo naudojama kaip parama labiau šarvuotai kavalerijai (puslanseriams ir kirasirams). Vėliau kavaleristus petronelius pakeitė kavaleristai arkebuzininkai (angl. harquebusier).