Petras Vaivada
Petras Vaivada (1906 m. birželio 29 d. Tauragėje – 1989 m. kovo 3 d.) – Lietuvos skulptorius monumentalistas.
Biografija redaguoti
1928–1932 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, vėliau dirbo skulptorių Vinco Grybo ir Juozo Zikaro dirbtuvėse. Nuo 1930 m. dalyvavo dailininkų draugijų veikloje. 1944–1956 m. LSSR dailininkų sąjungos atsakingas sekretorius.
Kūryba redaguoti
1945 m. dalyvavo kolektyviniame lietuvių skulptorių darbe kuriant 1200 gvardiečių paminklą Kaliningrade. Sukūrė skulptūrinę grupę „Žemės ūkis“ (Žaliasis tiltas, 1952 m., su Bernardu Buču), Vinco Kapsuko paminklą (1962 m., Vilnius, nugriautas 1990 m.), portretų: Lenino (1946, 1950, 1961 m.), Liudos Vaineikytės (1957 m.), Prano Norkūno (1965 m.), Kapsuko (1960 m.), bareljefų: Jeronimo Uborevičiaus (1967 m.), paminklų projektų.[1][2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Rūta Purvinaitė. Petras Vaivada. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 428
- ↑ http://www.samogit.lt/krastieciai/dbaze/Straipsniai/1302.htm[neveikianti nuoroda]