Atverti pagrindinį meniu

Petras Aleksandravičius (1906 m. spalio 21 d. Vartai, Marijampolės apskritis1997 m. gruodžio 25 d. Vilnius) – Lietuvos skulptorius, profesorius.

BiografijaKeisti

19281933 m. studijavo skulptūrą Kauno meno mokykloje (dėstytojai Juozas Zikaras, Kajetonas Šklėrius, Jonas Mikėnas) ir literatūrą Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1940 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, 19511977 m. Piešimo katedros vedėjas, 1946 m. profesorius.

KūrybaKeisti

Nuo 1953 m. dalyvavo parodose, Vilniuje surengė individualių parodų. Didžiąją kūrybos dalį sudaro lyriniai psichologiniai įvairių formų (biustas, galva, reljefas) portretai. Turėjo įtakos prancūzų skulptoriaus C. Despiau kūryba. Sukūrė antkapinių paminklų, paminklinių skulptūrų.

Kamerinių skulptūrų (reljefai, skulptūrinės grupės) pagrindinės temos – jaunystė, motinystė, darbas („Pajūryje“, 1938 m., „Kopose“, 1966 m., „Poilsis“, 1973 m., „Pavasaris“, 1975 m., „Motina ir vaikas“, 1992 m., „Tautos kančia“, 1994 m., „Obuolius skina“, 1995 m.)

Skulptūroms dažniausiai naudojama bronza, medis, marmuras, granitas. Nuliejo akvarelių, vaizduojančių Vilnių ir jo apylinkes, pajūrį, nupiešė piešinių. Kūryboje nuosekliai laikėsi realistinių principų, suformavo savitą, išgrynintą stilių. Kūriniai atskleidžia reiškinių esme, yra pozityvių nuostatų, apibendrintos, įtaigios plastikos, emocionalūs, lyriški.[1]

DarbaiKeisti

Portretai:

Paminklai:

Antkapinių paminklai:

ĮvertinimasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aleksandras IndriulaitisPetras Aleksandravičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 310 psl.
 

Vikiteka