Petrašiūnų holokausto vieta

Petrašiūnų holokausto vieta
Petrašiūnai, žydų aukų paminklas.JPG
Atminimo paminklas Petrašiūnuose

Petrašiūnų holokausto vieta
Koordinatės
54°53′13″š. pl. 23°59′50″r. ilg. / 54.887055°š. pl. 23.997217°r. ilg. / 54.887055; 23.997217Koordinatės: 54°53′13″š. pl. 23°59′50″r. ilg. / 54.887055°š. pl. 23.997217°r. ilg. / 54.887055; 23.997217
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Petrašiūnų seniūnija
Plotas 3 107 m²
Registro Nr. u.k. 35770

Petrašiūnų holokausto vietaholokausto vieta Kaune, Petrašiūnų mikrorajono pramoninėje zonoje, nuošalioje vietoje, kuri gali būti pasiekiama iš Energetikų gatvės.

Regioninės reikšmės kultūros paminklas, nuo 2011 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.[1]

IstorijaKeisti

Per Antrąjį pasaulinį karą tuometinis Kauno priemiestis Petrašiūnai K. Jėgerio raporte buvo pažymėti kaip atskira žydų žudynių vieta. Dėl šios priežasties Petrašiūnų žydų žudynės priskiriamos prie Kauno apskrities, bet ne miesto žydų žudynių.[2] Be to, Petrašiūnų žydų žudynės vyko panašiu laiku kaip ir kitų Kauno apskrities miestelių žydų žudynės.

Pirmomis karo dienomis Petrašiūnų apylinkėse veikė buvusio šaulio Vladimiro Nefiodovo (1910-1945) suorganizuotas sukilėlių būrys.[3] Sukilėliai buvo kelis kartus susirėmę su besitraukiančiais Raudonosios Armijos kariais. Buvo nušauta 10 ir paimta į nelaisvę 30 raudonarmiečių, užvaldyta dalis jų karinės technikos, sulaikyta apie 50 besitraukiančių žydų vežimų, kurie buvo pasiųsti Kauno komendantūros žinion. Sukilėlių būrys aktyviai veikė 1941 m. birželio 2529 d., vėliau buvo išformuotas.[2]

Petrašiūnų žydų sušaudymo 1941 m. rugpjūčio 30 d. faktas paremtas išlikusiu Kauno apskrities viršininko V. Bortkevičiaus raštu.[2] Įraše nurodyta, kad tą dieną karo belaisviai Petrašiūnuose užkasė sušaudytus žydus. Žudynių dieną akcijai vykdyti pasitelkta apie 40 TDA bataliono 3-iosios kuopos kareivių bei du sunkvežimiai. Baudėjai jais nuvažiavo į Petrašiūnų palaukę. Nuošalioje, krūmokšniais apaugusioje vietoje jau buvo iškasti du keliolikos metrų ilgio grioviai, stovėjo civilių apsaugininkų apsupti žydų tautybės vyrai, moterys ir vaikai. 3-iosios kuopos kareiviai šaudė pasmerktuosius pagal ltn. A. Dagio ir viršilos Z. Arlausko komandas.[2] Aukos buvo grupėmis sustatomos prie duobių krašto ir sušaudomos.

Petrašiūnų žydų žudynėse vokiečių gestapininkai nedalyvavo.[2] Pagal K. Jėgerio raportą, Petrašiūnuose buvo nužudyti 125 žydai: 30 vyrų, 72 moterys ir 23 vaikai.[2]

Holokausto vietos išaiškinimasKeisti

Petrašiūnų holokausto vieta ilgai nebuvo žinoma. Ji buvo atskleista tik 2011 m. istorijos entuziastų dėka.[4] Tuomet Kultūros ministerija kreipėsi į Petrašiūnų seniūniją, prašydama sustabdyti planuojamo kartodromo įrengimo darbus dėl maždaug toje vietoje identifikuojamos žydų žudynių vietos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aleksandras Vitkus ir kaunietis Chaimas Bargmanas iki šiol nežinomą 125 žydų žudynių vietą išaiškino pagal knygoje „Masinės žudynės Lietuvoje“ pateiktą vokiečių saugumo policijos vado K. Jėgerio 1941 m. gruodžio 1 d. ataskaitą Berlynui apie įvykusias Petrašiūnų žudynes.[4] Tačiau konkreti vieta nebuvo nurodyta.

A. Vitkus nustatė ir surado žudynių liudininkus, galimą žudynių vietą. Netrukus Vilniaus Gaono žydų muziejus kreipėsi į Kultūros ministeriją dėl surastos vietos pažymėjimo. Prieš įrašant naują žudynių vietą Kultūros vertybių registre dar reikėjo patikrinti ir identifikuoti kauniečių A. Vitkaus, Ch. Bargamano, Antano Zinkevičiaus, Veronikos Špokauskaitės surinktą informaciją. Tikslią vietą nustatyti specialistams padėjo tiesioginis žudynių liudytojas Pranas Uldys (g. 1930 m.), tuomet dar vaikas ir atsitiktinai buvęs netoli egzekucijos vietos. Vietiniai vaikai dažnai rinkdavosi šioje smėlingoje ir kalvotoje vietovėje, kuri 1941 m. dar vadinosi Žemaisiais Amaliais. Pasak liudytojo, maždaug po 15 metų, Petrašiūnų „Bituko“ plytinės ekskavatorius šioje vietoje kartu su kasamu smėliu plytoms gaminti atsitiktinai pasėmė ir žmonių kaulų, kurie pateko į cechą. Po šio įvykio čia smėlį kasti uždausta.[4]

Atminimo paminklasKeisti

2014 m. sausio 27 d. minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Kauno miesto savivaldybės rūpesčiu buvo išvalyta ir sutvarkyta tragedijos vieta, pastatyta atminimo stela.[4][5] Su visomis iškilmėmis atidengtas naujas paminklas pažymėtas ant jo iškaltu tekstu lietuvių ir žydų kalbomis:

125 NUŽUDYTIEMS ŽYDAMS ATMINTI / ČIA 1941 M. RUGPJŪČIO 30 D. / HITLERININKAI IR JŲ VIETINIAI PAGALBININKAI / NUŽUDĖ / 23 VAIKUS, 72 MOTERIS IR 30 VYRŲ.

Minėtam įrašui kritiką išreiškė Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorikė Milda Jakulytė-Vasil: „iškaltas tekstas sako, kad žydus žudė „hitlerininkai”, nors puikiai žinoma, kad vokiečių Petrašiūnuose nebuvo ir žudynių kaltininkai yra vietiniai lietuvių koloborantai.“[6]

LiteratūraKeisti

  • Bubnys, Arūnas. Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.: žydų žudynės Kauno apskrityje. „Genocidas ir rezistencija“, 2002, Nr. 2 (12).

ŠaltiniaiKeisti