Peteno departamentas
Peteno departamentas (isp. Departamento de Petén) – pats didžiausias Gvatemalos departamentas. Yra šalies šiaurinėje dalyje, Peteno baseine, šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Meksika, rytuose – su Belizu, pietuose – su Isabalio ir Alta Verapaso departamentais. Administracinis centras – Floresas.
| Peteno departamentas isp. Departamento de Petén | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Gvatemala
| ||||||
| Administracinis centras | Floresas | ||||||
| Savivaldybių skaičius | 12 | ||||||
| Gyventojų | 545 600[1] | ||||||
| Plotas | 35 854 km² | ||||||
| Tankumas | 15 žm./km² | ||||||
Geografija redaguoti
Vyrauja lygumos, tačiau rytuose paviršius kyla į Majų kalnus, o pietuose būdingos aukštumos. Paviršių dengia savanos ir drėgnieji atogrąžų miškai. Lygumoje gausu ežerų, didžiausi – Peten Ica, Jašha, Petešbatunas, Okevišas ir kt. Dauguma departamento upių priklauso Usumasintos baseinui – Pasjonas, San Pedras, Salinasas. Rytuose tekanti Mopano upė priklauso Belizo upės baseinui.
Administracinis suskirstymas redaguoti
Departamentas padalintas į 12 savivaldybių:
- Doloresas
- La Libertadas
- Floresas
- Melčor de Menkosas
- Poptunas
- San Andresas
- San Benitas
- San Fransiskas
- San Chosė
- San Luisas
- Santa Ana
- Sajaščė
Ekonomika redaguoti
Petene daugiausia verčiamasi žemės ūkiu: auginami kukurūzai, pupelės, ryžiai, cukranendrės, tabakas, agavos, kava, kaučiukas, vaisiai. Gyvulininkystė. Miškų kirtimas. Taip pat labai svarbi ūkio šaka yra turizmas.
Turizmas redaguoti
Peteno departamentas yra vienas svarbiausių ne tik Gvatemalos, bet ir visos Centrinės Amerikos turistinių centrų. Peteno baseine Mezoamerikos klasikiniu laikotarpiu klestėjo majų civilizacija, todėl čia išlikę nemažai jų miestų. Tarp jų visų pirma paminėtinas didingas Tikalio miestas, buvęs regiono centru. Kiti miestai: El Miradoras, Nakbė, Dos Pilasas, Rio Asulis, Seibalis, Sivalis, San Bartolas, Uašaktunas, Piedras Negras, Aguateka, Naranchas, Jašha ir daug kitų. Taip pat yra urvų su archeologiniais radiniais sienų piešiniais.
Šaltiniai redaguoti
Nuorodos redaguoti
- Peteno departamento archeologinės radavietės Archyvuota kopija 2009-07-15 iš Wayback Machine projekto.
