Petavijus (Mėnulio krateris)
Petavijus (lot. Petavius, 25°06′p. pl. 60°24′r. ilg. / 25.1°p. pl. 60.4°r. ilg.) – smūginis Mėnulio krateris, esantis į pietus nuo Derlingumo jūros. Pavadintas XVII a. prancūzų metraštininko Deniso Peto (lotyniškai Petavijus, 1583−1652) garbei.[1]
Petavijaus krateris (10, žr. schemą) yra piečiau Derlingumo jūros (2) esančioje kraterių grupėje. Jo skersmuo 175−188 km. Jo sienos labai sudėtingos su daug terasų ir įdubų. Centre yra stambus 36 km pagrindo dydžio kalno masyvas su keletu viršukalnių. Į pietryčius nuo masyvo yra 2 km skersmens krateris. Dugne yra keletas sinusinės formos įdubusių raukšlių (Rimae Petavius), iš kurių didžiausia siekia 50 km ilgį ir eina iš centrinio masyvo. Petavijaus dugno rytinėje pusėje eina 95 km ilgio įduba. Šiauriau Petavijaus, prie pat Derlingumo jūros pakraščio yra mažesnis krateris Petavijus B (skersmuo 35 km), turintis ryškių spindulių sistemą.[2]