Vikipedija

Pertas

(Nukreipta iš puslapio Perth)
Šis straipsnis apie miestą Australijoje. Apie miestą Škotijoje skaitykite straipsnyje Pertas (Škotija).

Pertas (angl. Perth) – Vakarų Australijos valstijos sostinė. Miestas įkurtas 1829 m. rugpjūčio 12 d., prie Gulbių upės, netoli jos įtekėjimo į Indijos vandenyną, siekiant užkirsti kelią prancūzams kolonizuoti vakarų Australiją. Miesto teisės nuo 1856 m. Perto metropolinėje teritorijoje, kuri užima apie 6400 km², gyvena apie 2,2 mln. gyventojų (2022 m.). Artimiausias didesnis Australijos miestas yra Adelaidė už 2800 km.

Pertas
angl. Perth
            
Perto centro vaizdas
Pertas
Pertas
31°57′8″ p. pl. 115°51′32″ r. ilg. / 31.95222°š. pl. 115.85889°r. ilg. / 31.95222; 115.85889 (Pertas)
Valstybė Australijos vėliava Australija
Valstija Vakarų Australija Vakarų Australija
Įkūrimo data 1829 m.
Gyventojų (2022[1]) 2 224 475
Plotas 6 418 km²
Tankumas (2022[1]) 347 žm./km²
Vikiteka Pertas
Kirčiavimas Pèrtas[2]

Pertas yra katalikų ir anglikonų arkivyskupijų centras bei svarbus finansinis centras. Mieste baigiasi didžioji Transaustralijos geležinkelio linija, jungianti Pertą su Sidnėjumi per Nalarboro dykumą.

„Miesto siela“ Perto gyventojai vadina Karalių parką (angl. Kings park), užimantį 400 ha miesto centro pakraštyje. Pietinę parko dalį užima botanikos sodas. Parke taip pat yra restoranas, sporto aikštelės, paminklai ir vieta piknikams ir išvykoms. Iš parko matoma Gulbių upė, toje vietoje išplatėjanti į ežerą, taip pat modernūs stiklo ir betono statiniai ant upės kranto.

Mieste populiarus buriavimas ir kiti vandens sportai.

Klimato požiūriu Pertas pasižymi beveik nuolatiniu giedru oru, sausomis ir karštomis vasaromis ir šilta žiema (17 °C).

Istorija redaguoti

Senieji gyventojai redaguoti

Sprendžiant iš archeologinių radinių Gulbių upės aukštupyje, Perto apylinkės buvo gyvenamos žmonių jau prieš 38 000 m.[3] Vakarų Australijos pietvakariuose gyveno Nyungar (Noongar) medžiotojų-rankiotojų gentys. Gulbių upės žemupyje buvę pelkynai ir ežerynai buvo svarbus maisto šaltinis genties žmonėms. Vietą, kur įkurtas Pertas, senieji gyventojai vadino Boorloo. Boorloo priklausė Nyungar genties Mooro klanui. Prie Gulbių upės gyveno keletas Nyungar klanų, vadinamų bendru Whadjuk pavadinimu.[4]

Pirmieji europiečiai redaguoti

Laikoma, kad pirmieji europiečiai, apsilankę būsimo miesto apylinkėse, buvo olandų kapitonas Vilemas de Vlaminkas (ol. Willem de Vlamingh) ir jo ekspedicijos nariai 1697 m. sausio 10 d.[5] Vlaminkas, kaip ir kiti po jo apsilankę europiečiai, manė, kad apylinkių žemė per skurdi, ir vietovė netinkama gyventi.[6]

Gulbių upės kolonija redaguoti

 
George Pitt Morison paveikslas Perto įkūrimas 1829 m. – istoriškai tiksli Perto įkūrimo oficialios ceremonijos rekonstrukcija.

1827 m. Gulbių upės apylinkes tyrinėjo anglų kapitonas Džeimsas Sterlingas (James Stirling). Grįžęs į Angliją, jis įtikino Jungtinės Karalystės vyriausybę įkurti Gulbių upės žiotyse laisvą, t. y., ne katorgininkų, koloniją ir pasisiūlė būti tos kolonijos gubernatoriumi. Vyriausybės sprendimui dėl kolonijos įkūrimo turėjo įtakos ir sklandę gandai, kad prancūzai Australijos vakariniame krante ruošiasi įkurti katorgininkų koloniją. 1829 m. birželio 4 d. į Gulbių upės koloniją atvyko pirmieji kolonistai. Šis įvykis laikomas Vakarų Australijos įkūrimu, įvykiui paminėti Vakarų Australijoje kasmet birželio pirmąjį pirmadienį švenčiama Vakarų Australijos diena. Buvo įkurtos trys gyvenvietės: Frimantlas, turėjęs tapti kolonijos uostu, Gildfordas – žemės ūkio produkcijos perkrovimo punktas Gulbių upės aukštupyje, ir Pertas – administracinis bei gynybinis centras.

Pertas pavadintas pagal Škotijos Perto miestą iš ten kilusio Anglijos kolonijų valstybės sekretoriaus Džordžo Marėjaus (George Murray) garbei.[7] Pirmieji metai kolonijai nebuvo lengvi – žemė buvo sunkiai įdirbama, vyko konfliktai su aborigenais. Anglijoje netgi sklandė gandai, kad kolonistai badauja ir kolonija pamesta.

Pertas XIX a. antroje pusėje redaguoti

 
Perto rotušė, vienas iš daugelio nuteistųjų statytų kolonijinių laikų pastatų Perte.

1850 m. kolonistų prašymu į koloniją kaip pigi darbo jėga darbams žemės ūkyje ir statybose pradėti vežti nuteistieji.[8] 1856 m. Anglijos karalienė Viktorija suteikė Pertui miesto teises,[9] tačiau Pertas liko nedidelė, keleto tūkstančių gyventojų gyvenvietė su sodų apsuptais vienaaukščiais-dviaukščiais plytiniais ir akmeniniais namukais. Pertas pradėjo sparčiau augti tik XIX a. pabaigoje. 1877 m. iš Adelaidės iki Perto nutiesta telegrafo linija, 1881 m. užbaigta geležinkelio linija iš Frimantlo į Gildfordą. Keitėsi ir miesto centras: XIX a. pabaigoje buvo pastatyta nemažai administracinių pastatų, kūrėsi verslo rajonas. Bet labiausiai miesto raidą paskatino žemyno gilumoje – Kalgurlyje ir Kulgardyje – rastas auksas. Prasidėjus aukso karštligei, miesto gyventojų skaičius išaugo nuo 8,5 tūkstančių 1881 m. iki 61 tūkstančio 1901 m.[10] Miesto centre pradėti statyti daugiaaukščiai pastatai, vystėsi Perto priemiesčiai. 1893 m. mieste įvesta elektra, 1898 – įkurtas zoologijos sodas, 1899 – įrengtas elektrinis tramvajus (veikė iki 1958 m.).

Australijos Sandraugoje redaguoti

 
St Georges Terrace 1968 m.

Po 1900 m. referendumo Vakarų Australija 1901 m. prisijungė prie Australijos Sandraugos, Pertas tapo valstijos sostine. 1917 m. Pertas sujungtas tarpkontinentine geležinkelio linija su Rytų Australijos miestais, tačiau tik 1968 m. geležinkelio vėžė tarp atskirų valstijų standartizuota.

Antrojo pasaulinio karo metais Frimantlo uostas buvo Sąjungininkų povandeninių laivų bazė.

XX a. septintajame dešimtmetyje miestas patyrė dar vieną spartų augimą, kai valstijoje buvo rasta naftos, nikelio, boksitų, gamtinių dujų ir kitų iškasenų.[11] Tuo metu pasikeitė miesto panorama – miesto centre pradėti statyti dangoraižiai. Perto augimas nesustojo ir XXI a.: Australijos Statistikos biuro duomenimis 2009–2014 m. Pertas buvo sparčiausiai augantis Australijos didmiestis.[12]

Geografija redaguoti

Pertas įsikūręs Australijos pietvakariuose, Indijos vandenyno pakrantėje, prie Gulbių upės žiočių, Darlingo kalnagūbrio papėdėje. Tai vienas labiausiai izoliuotų pasaulio didmiesčių: Pertui artimiausias panašaus dydžio miestas, Adelaidė, yra už daugiau nei 2100 km. Pertas izoliuotas ir nuo kitų Australijos didmiesčių: Džakarta yra arčiau Perto, negu Sidnėjus ar Brisbanas.[13]

Centrinis verslo rajonas redaguoti

Perto centras išsidėstęs smėlingoje lygumoje tarp Gulbių upės rytuose ir pietuose, Karalių parko vakaruose ir geležinkelio šiaurėje. Svarbiausia verslo gatvė – St. Georges Terrace su 1,3 milijono m3 patalpų ofisams.[14] Hay ir Murray gatvėse – prekybos ir pramogų centrai. Didžiausi Perto pastatai – Cenral Park Tower (249 m, pastatytas 1992 m.)[15] ir Brookfield Place (234,4 m, pastatytas 2012 m.)[16] dangoraižiai. Nepaisant modernios statybos, yra išlikę ir senųjų pastatų – vyriausybės rūmai (1864), rotušė (1867) arba Jos Didenybės teatras (1904).


 
Perto panorama iš Karalių parko, 2019 m.

Perto centro šiaurės vakarinėje dalyje vystomas valstybės ir valstijos remiamas Perth City Link projektas, jungiantis Perto centrą su Nortbridžo priemiesčiu. Šioje vietoje buvusi geležinkelio linija ir autobusų stotis įrengtos po žeme, o atsilaisvinusioje 13,5 ha teritorijoje statomi pastatai.[17] 2012 m. pastatyta futuristinės architektūros Perto Arena, naudojama daugiausiai krepšinio varžyboms. Arenos pastato architektūra nusipelnė įvairių projektavimo ir architektūros institucijų pripažinimo.[18]

Perto centro pietvakariuose, prie Gulbių upės, vystomas Elizabeth Quay projektas. 2016 m. įrengta nedidelė dirbtinė sala, sujungta su miestu pėsčiųjų tiltais.[19] 9 projekto statybvietėse planuojama pastatyti 1 700 butų, 150 000 m² patalpų biurams, 39 000 m² patalpų mažmeninei prekybai.

Klimatas redaguoti

 
Kotslou paplūdymys

Perto klimatas – klasikinis mediteraninio (Viduržemio jūros) klimato pavyzdys. Vasaros karštos ir sausos, trunka nuo gruodžio iki kovo pabaigos, karščiausias mėnuo – vasaris. Aukščiausia oro temperatūra, +46,2° C, užregistruota 1991 m. vasario 23 d. Tą pačią dieną Perto oro uoste užregistruota dar didesnė – +46,7° C temperatūra.[20] Nepaisant to, kad didesnė dalis kritulių iškrinta žiemą, vasaroms būdingos atsitiktinės, trumpos liūtys su perkūnija, ar šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. Kartais pasitaiko ir silpstantys tropiniai ciklonai su gausiais krituliais. Per vieną tokį lėtai judantį cikloną 1992 m. vasario 8 d. registruotas rekordinis vienos dienos kritulių kiekis – 120,6 mm.[21] Vasaros popietėmis orą gaivina iš pietvakarių nuo vandenyno pučiantis brizas, pagal Perto uostamiestį miestiečių vadinamas „Frimantlo daktaru“.

 
Kengūros letena Karalių parke

Žiemos švelnios ir gana drėgnos. Nuo gegužės iki rugsėjo iškrinta didesnė dalis Perto metinių kritulių, tačiau kritulių kiekis žiemą pastaraisiais dešimtmečiais linkęs mažėti. Žemiausia oro temperatūra, -0,7° C, užregistruota 2006 m. birželio 17 d. – vienintelis kartas, kai mieste buvo užregistruota neigiama temperatūra.[21] Dienos metu net ir žiemos viduryje temperatūra retai nukrenta žemiau +16°. Nedideli sniego krituliai registruoti tik Perto rytiniuose priemiesčiuose, paskutinį kartą – 1968 m.

Vidutinė vandens temperatūra Perto pakrantėje svyruoja nuo 18,9° C spalį iki 23,4° C kovo mėnesį.[22]

  Perto klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vid. aukščiausia °C 31,2 31,6 29,6 25,9 22,3 19,4 18,4 19,0 20,3 23,4 26,7 29,1 24,7
Vid. temperatūra °C 24,6 24,9 23,1 19,8 16,4 13,9 13,1 13,6 14,9 17,5 20,5 22,7 18,7
Vid. žemiausia °C 18,1 18,3 16,7 13,8 10,5 8,5 7,8 8,3 9,5 11,6 14,3 16,3 12,8
Krituliai mm 20,2 13,1 19,7 35,7 89,4 124,5 145,9 126,0 84,8 38,8 21,8 10,9 733,2
Duomenys: Perto klimatas[23]

Gyventojai redaguoti

Pertas yra ketvirtas pagal gyventojų skaičių Australijos miestas, aplenkęs Adelaidę 1984 m.[24] 2022 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 2 224 475 gyventojai, per metus gyventojų skaičius padidėjo 1,5 % – daugiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,2 %).[1]

Gyventojų kilmė ir imigracija redaguoti

Gimimo šalis (2016)[25]
Gimimo vieta Skaičius
Australija 1 113 290
Anglija 166 965
Naujoji Zelandija 61 326
Indija 46 667
Pietų Afrika 35 262
Malaizija 28 224
Kinija 25 911
Filipinai 24 624
Italija 17 461
Airija 16 115
Vietnamas 15 131
Singapūras 14 465
Indonezija 10 569

2016 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Perto gyventojai buvo pasiskirstę:

 
Kinų kvartalo vartai

Perto gyventojų etninė sudėtis pradėjo keistis po Antrojo pasaulinio karo, atvykus imigrantams iš kontinentinės Europos šalių, daugiausiai – Italijos, Graikijos, Olandijos, Vokietijos ir Jugoslavijos. Iki tol beveik visi Perto gyventojai buvo kilę iš Britų salų. Kita ženkli migracija vyko XX a. pabaigoje, kai į Pertą atsikėlė afrikanai, anglai ir žydai iš Pietų Afrikos Respublikos. 2016 m. Perte gyveno 35 262 pietų afrikiečių, dėl ko Pertas kartais vadinamas „pietų afrikiečių diasporos sostine Australijoje“.[26] Pietų Afrikos baltuosius gyventojus Pertas traukia savo geografine padėtimi, dideliais žemių plotais bei panašiu kaip ir Keiptaune klimatu. Nuo 1973 m., kai Australijoje atšaukta „Baltosios Australijos“ politika, daugėja imigrantų azijiečių iš Vietnamo, Malaizijos, Indonezijos, Tailando, Singapūro, Honkongo, Kinijos ir Indijos. Perte gyvena nemažai imigrantų ir iš Artimųjų Rytų, Afganistano, Pakistano, Lotynų Amerikos. Perte gyvena didžiausia pasaulyje anglomianmariečių bendruomenė, kurie atsikėlė į miestą po Birmos nepriklausomybės paskelbimo.[27] Į Pertą atsikėlė ir nemažai angloindų iš Indijos.

Kalba redaguoti

 
Šv. Marijos Perto Romos katalikų katedra

2016 m. gyventojų surašymo duomenimis 73,5 % gyventojų gimtoji kalba buvo anglų, 2,3 % – kinų mandarinų, 1,4 % – italų, 1,0 % – vietnamiečių, 1,0 % – Kantono kinų ir 0,7 % – arabų.[28]

Religija redaguoti

2016 m. gyventojų surašymo duomenimis 55,0 % Perto gyventojų buvo krikščionys. Katalikais save nurodė 22,0 %, anglikonais – 13,8 % gyventojų. 32,1 % gyventojų buvo netikintys, 9,6 % – religijos nenurodė.[28] Pertas yra katalikų archivyskupijos ir anglikonų vyskupijos centras.

Valdžios institucijos redaguoti

 
Parlamento rūmai
 
Gubernatoriaus rūmai

Perte yra įsikūręs Vakarų Australijos parlamentas, Gubernatoriaus rūmuose reziduoja Vakarų Australijos gubernatorius. Nuo 2008 m. Vakarų Australijos parlamento Įstatymų leidybos asamblejoje Perto miestas turi 42 iš 59 vietų, Įstatymų leidybos taryboje – 18 iš 36 vietų. Pertas turi 10 atstovų Australijos Federaliniuose atstovų rūmuose, dar trys atstovai renkami iš rinkiminių apygardų, kurių teritorijos didesnė dalis priklauso Perto aglomeracijai. Perte yra valstijos ir miesto teisėsaugos įstaigos, Australijos Federalinių teismų filialai. Perte vyksta kasmetiniai Australijos Aukščiausiojo teismo posėdžiai.

Perto administracinį regioną sudaro 30 savivaldybių: 20 miestų (City), 7 „miestelių“ (Town) ir 3 grafysčių (Shire):

Savivaldybės pavadinimas Plotas, km² Gyventojų skaičius 2016 m.
Sterlingo miestas 105,2 210 208
Voneru miestas 685,8 188 212
Džundalupo miestas 98,9 154 445
Svono miestas 1043 133 851
Rokingamo miestas 257,1 125 114
Gosnelso miestas 128 118 073
Kokberno miestas 167,5 104 473
Melvilio miestas 52,7 98 083
Kaningo miestas 64,8 90 184
Armadeilio miestas 559,5 79 602
Beizvoterio miestas 34,6 66 050
Kalamundos miestas 324,2 57 449
Saut Perto miestas 19,8 41 989
Belmonto miestas 39,8 39 682
Kvinanos miestas 118 38 918
Manderingo grafystė 644,9 38 157
Viktorijos Parko savivaldybė 17.6 34 990
Vinsento miestas 10,4 33 693
Serpentaino-Džeradeilio grafystė 905 26 833
Kembridžo savivaldybė 22,0 26 783
Perto miestas 20,0 21 797
Nedlandso miestas 20 21 121
Subiako miestas 7,0 19 359
Basendyno savivaldybė 10,4 15 092
Klermonto savivaldybė 4,9 10 054
Mosman Parko savivaldybė 4,3 8 757
Kotslou savivaldybė 3,9 7 597
Ist Frimantlo savivaldybė 3,1 7 376
Pepermint Grovo grafystė 1,1 1 636

Ekonomika redaguoti

 
Perto centrinis verslo rajonas iš šiaurės

Perto mieste sukuriami beveik du trečdaliai Vakarų Australijos bendrojo vidaus produkto.[29] Dėl pastovios žaliavų paklausos Azijos ir ypač Kinijos rinkose Perto ekonomika pastaruosius dešimtmečius sparčiai augo, su trumpalaikėmis krizėmis 1990–91 ir 2017–18 m.[30] Ketvirtadalis pasaulio didžiausių kalnakasybos kompanijų, tokių kaip Rio Tinto, Woodside Petroleum, BHP Group, turi savo atstovybę Perte. Dėl Perto geografinės izoliacijos miestas neturėjo sąlygų (nebuvo ekonomiškai naudinga) stambių pramonės įmonių vystymui, Perto pramonė daugiausiai skirta miestiečių, kalnakasybos ir žemės ūkio reikmėms patenkinti. Didžiausios pramonės įmonės koncentruotos Kvinanos, Velšpūlo ir Kjudeilo priemiesčiuose: naftos, plieno, aliuminio, nikelio perdirbimo įmonės, šiluminė elektrinė. Išvystyta ir laivų statybos bei remonto pramonė. Priemiesčiuose gausu nedidelių įmonių. Nuo XX a. vidurio Perto ekonomikoje didėja paslaugų sektoriaus dalis.[31] 2019 m. kovą mieste buvo 6,4 % bedarbių.[29]

Infrastruktūra redaguoti

Transportas redaguoti

 
Perto geležinkelio stotis iš Wellington gatvės pusės

Miesto rytuose esantis Perto oro uostas aptarnauja tarptautinius, regioninius ir vietinius skrydžius, Džendakoto oro uostas miesto pietiniuose priemiesčiuose skirtas bendrajai aviacijai ir čarteriniams reisams.

Perto kelių tinklo pagrindą sudaro trys automagistralės (Freeway) ir devyni miesto greitkeliai (Metropolitan Highway). Graham Farmer automagistralėje yra Nortbridžo tunelis – vienintelis kelio tunelis Perte.

Miesto viešojo transporto (traukinių, autobusų ir keltų) paslaugas teikia Transperth operatorius, priemiestinius reisus aptarnauja Transwa. Perto aglomeracijoje yra 5 priemiestinių geležinkelių linijos, 70 geležinkelio ir 15 autobusų stočių. Perto centre yra keturi nemokami, dažnai kursuojančių autobusų maršrutai.

Kartą per savaitę iš Perto į Adelaidę ir Sidnėjų kursuoja keleivinis traukinys Indian Pacific. Prospector traukiniai jungia Pertą su Kalgurliu (kartą per dieną, savaitgaliais – dukart), Australind traukiniai – su Banberiu (dukart per dieną), AvonLink – su Nortamu (kartą per darbo dieną). Krovininiai traukiniai kursuoja iki Kjudeilo geležinkelio stoties 15 km į pietryčius nuo miesto centro.

Pagrindinis Perto keleivių ir konteinerių uostas yra Frimantle, 19 km į pietvakarius nuo miesto centro, Gulbių upės žiotyse („Vidinis uostas“). 20 km į pietus nuo Frimantlo, Kokberno sąsiauryje, Kvinanoje, yra Frimantlo krovininis uostas („Išorinis uostas“).

Tramvajai ir troleibusai redaguoti

 
Perto tramvajus 1950 m.

XIX a. pabaigoje Perte trumpą laiką veikė arklių tramvajus, 1899 m. įrengtas elektrinis. Iš pradžių jį valdė privati bendrovė, 1914 m. perėmė valstybė. 1913 m. Pertas turėjo 37 km ilgio tramvajų linijų ir 53 tramvajų vagonus. Iki XX a. penktojo dešimtmečio tramvajų tinklas plėtėsi, o nuo 1948 m. tramvajai pradėti keisti autobusais ir troleibusais.[32] Paskutinė tramvajų linija uždaryta 1958 m.[33] Keletas išlikusių Perto tramvajaus vagonų naudojami turistams Vaitmeno parke.

Nuo 1905 iki 1952 m.[34] nedidelis, bet tankus tramvajų tinklas buvo ir Frimantle. Frimantlo tramvajus priklausė Frimantlo ir aplinkinėms savivaldybėms ir niekada nebuvo sujungtas su Perto tramvajų tinklu.

Šiais laikais Perte ir Frimantle važinėja „tramvajais“ dekoruoti turistiniai autobusai.

Nuo 1933 iki 1969 m. Pertas turėjo troleibusų tinklą. 1933 m. tai buvo pirmasis pastovus troleibusų tinklas Australijoje[35], o 1969 m. – paskutinis.[36] Buvo naudojami vietinės gamybos troleibusai, keletas jų išsaugoti ir eksponuojami muziejuje Vaitmeno parke.

Inžineriniai tinklai redaguoti

 
Manderingo užtvanka

Perto energetikos sistema rūpinasi trys valstybinės Vakarų Australijos korporacijos: Velve Energy eksploatuoja anglies ir dujų, vėjo ir kitas jėgaines, Western Power prižiūri elektros tinklus, Synergy parduoda elektrą gyventojams ir verslo klientams.

Gamtinių dujų tiekėjai – buvęs valstybinis monopolistas Alinta Energy ir Kleenheat Gas (nuo 2013 m.).

Vandens tiekimu ir nuotekomis Perte ir visoje Vakarų Australijoje rūpinasi valstybinė bendrovė Water Corporation. Tradiciškai Perto vandens tiekimui buvo naudojami gruntiniai vandenys ir antžeminiai vandens telkiniai, tačiau dėl pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjusio kritulių kiekio ir didėjančio gyventojų skaičiaus geriamo vandens pradėjo trūkti. Todėl Vakarų Australijos vyriausybės pastangomis pastatytos dvi vandens gėlinimo įmonės Kvinanoje (2006 m.)[37] ir Biningupe (2011 m.), užtikrinančios apie 40 % Perto vandens poreikio.

Švietimo įstaigos redaguoti

 
Vakarų Australijos universitetas

Mieste yra keturi valstybiniai ir vienas privatus universitetas. Garsiausias iš jų – Vakarų Australijos universitetas[38] (The University of Western Australia), įkurtas 1911 m. Universiteto neoklasikinis pastatas – turistų traukos objektas. Tai vienintelis Australijos universitetas, išugdęs Nobelio premijos laureatą:[39] universiteto absolventas Baris Maršalas (Barry Marshall) buvo vienas iš 2005 m. Nobelio medicinos premijos laureatų.

Kertino universitetas (Curtin University), įkurtas 1966 m., anksčiau vadintas Vakarų Australijos Technologijų institutu (iki 1986 m.) ir Kertino Tehnologijų universitetu (nuo 1986 iki 2010 m.). Tai didžiausias Vakarų Australijos universitetas pagal studentų skaičių.

Merdoko universitetas (Murdoch University), įkurtas 1973 m.

Editos Kauan universitetas (Edith Cowan University), įkurtas 1991 m. Vakarų Australijos Aukštojo mokslo kolegijos pagrindu. Į universiteto sudėtį įeina Vakarų Australijos Scenos menų akademija.

Australijos Dievo Motinos universitetas, įkurtas 1990 m. Privatus Romos Katalikų universitetas.

Perte yra dvi profesinio techninio išsilavinimo kolegijos: North Metropolitan TAFE ir South Metropolitan TAFE.

Kultūra redaguoti

Menas ir pramogų renginiai redaguoti

 
Perto savivaldybės biblioteka

Perto Kultūros centre sutelktos miesto pagrindinės meno, kultūros ir mokomosios įstaigos: Vakarų Australijos meno galerija, Vakarų Australijos muziejus, Vakarų Australijos valstybinė biblioteka, Valstybinė archyvų įstaiga, Perto Šiuolaikinio meno institutas ir Vakarų Australijos valstybinis teatro centras, kuriame įsikūrusios dvi teatro bendrovės: valstybinė Black Swan State Theatre Company ir Perth Theatre Company.[40] Teatro centro didžiausia salė pavadinta Perte gimusio aktoriaus Heath Ledger vardu. Mieste taip pat yra Vakarų Australijos baletas, Vakarų Australijos opera ir Vakarų Australijos simfoninis orkestras. Kiti teatrai ir koncertų salės: Riverside Theatre Perto Susirinkimų ir parodų centre, Perto Koncertų salė, istorinis Jo Didenybės teatras, Regal Theatre Subiake ir Astor Theatre Maunt Lolyje. Koncertai rengiami ir Perto sporto arenose bei stadionuose.

 
Perto aktorius Heath Ledger

Pertas minimas grožinėje literatūroje. Airių politinis kalinys, rašytojas John Boyle O'Reilly 1879 m. išleido romaną Moondyne apie Gulbių upės koloniją, australų rašytojas Tim Winton aprašo Pertą 1991 m. išleistame romane Cloudstreet bei kituose savo darbuose. Perte filmuoti filmai Japanese Story (2003 m.), These Final Hours (2013 m.), Kill Me Three Times (2014 m.), Paper Planes (2015 m.). Perte užaugo australų legendinės roko grupės AC/DC pirmasis vokalistas Bon Scott, jo kapas Frimantlo kapinėse laikomas labiausiai lankomu Australijos kapu.[41]

Perte vyksta kasmetiniai festivaliai: Perto tarptautinis meno festivalis, muzikinis St Jerome's Laneway festivalis, Perto tarptautinis komedijų festivalis, skulptūrų paroda Sculpture by the Sea.

Muziejai redaguoti

 
Vakarų Australijos jūrų muziejus Frimantle

Vakarų Australijos muziejaus (Western Australian Museum) Perto filialas – geologijos, gamtos, istorijos, etnografijos ekspozicijos.

Vakarų Australijos jūrų muziejus (Western Australian Maritime Museum) – Vakarų Australijos muziejaus filialas Frimantle. Indijos vandenyno, Gulbių upės, žvejybos, laivininkystės, jūrinės prekybos, jūrinės ginybos temos. Muziejuje eksponuojama Australia II jachta, nugalėjusi Amerikos taurės varžybose 1983 m.

Vakarų Australijos laivų nuolaužų muziejus (Western Australian Shipwrecks Museum) – Vakarų Australijos muziejaus filialas Frimantle. Vakarų Australijos pakrantėje nuskendusių istorinių laivų liekanų ir iš laivų nuolaužų iškeltų radinių ekspozicija.

Vakarų Australijos armijos muziejus (Army Museum of Western Australia) Frimantle. Įrengtas istoriniuose artilerijos barakuose.

Aviacijos paveldo muziejus (Aviation Heritage Museum) Bul Kryke. Vakarų Australijos aviacijos istorijos ekspozicija, istorinių lėktuvų kolekcija.

Scitech Discovery Centre – interaktyvus mokslo muziejus su planetariumu Vest Perte, atidarytas 1988 m.

Turizmas redaguoti

 
"Wirin" skulptūra Yagan aikštėje

2019–2020 finansiniais metais Pertą aplankė virš 4,7 milijonų Australijos ir virš 700 tūkstančių užsienio turistų.[42] Turistų labiausiai lankomas miesto centras, Frimantlas, vandenyno pakrantė ir Gulbių upės apylinkės.

Perto centre turistų lankomas Perto Kultūros centras, muziejai, istoriniai Perto pastatai, Perto monetų kalykla – viena iš dviejų Australijos kalyklų, kuriose kalamos Australijos monetos, Yagan Square – šiuolaikinės architektūros aikštė su meno dirbiniais Australijos aborigenų tematika, 82,5 m aukščio Svono varpinė (Swan Bell Tower) su 18 varpų Gulbių upės pakrantėje, Karalių parkas – vienas didžiausių miesto parkų pasaulyje,[43] su botanikos sodu ir Karo memorialu.

Saut Perto priemiestyje yra 17 ha ploto Perto Zoologijos sodas, įkurtas 1898 m., ir Senasis malūnas (Old Mill), 1835 m. – vienas seniausių Perto statinių.

 
Frimantlo kolonijinių laikų architektūra

Frimantlo priemiestis garsus išlikusia kolonijinių laikų architektūra, muziejais, istoriniu Frimantlo turgumi. Frimantle yra vienintelis Vakarų Australijos UNESCO pasaulio kultūros paveldo objektas – buvęs Frimantlo kalėjimas. Priemiestyje išlikęs ir seniausias Vakarų Australijos pastatas – Round House, statytas kaip pirmasis Perto kalėjimas, vėliau naudotas kitiems tikslams, dabar – muziejus. Frimantlo, Nortbridžo, Lidervilio ir Subiako priemieščiai – Perto naktinio gyvenimo centrai.

Gulbių upės slėnis yra vienas svarbiausių Vakarų Australijos vynuogių auginimo regionų. Turistų lankomos vyno daryklos, nedidelės alaus ir romo daryklos, ūkiai, gaminantys sūrius, šokoladą, medų, alyvuogių ir lavandų aliejų, džiovintus vaisius, auginantys avis ir ožkas.

Perto aglomeracijos šiauriniame ir rytiniame pakraščiuose įkurti trys nacionaliniai parkai: Eivono Slėnio nacionalinis parkas, Džono Foresto nacionalinis parkas ir Jančepo nacionalinis parkas. 40 km² Vaitmeno parke auga endeminių augalų ir gyvena retų gyvūnų rūšys, įrengti transporto muziejai, veikia turistinis traukinukas ir elektrinis tramvajus.

Saulėlydžio pakrantės (Sunset Coast) turistiniame rajone miesto šiaurės vakaruose yra populiariausi miesto paplūdymiai, Marmiono jūros parkas, Vakarų Australijos akvariumas.

Sportas redaguoti

 
Optus stadione vyksta kriketo ir australiškojo futbolo varžybos
 
Perto Arena

Populiariausia sporto šaka Perte – australiškasis futbolas. 2009–2010 m. sezone beveik 23 % vakarų australų bent kartą apsilankė australiškojo futbolo rungtynėse.[44] Perte bazuojasi dvi Australijos futbolo lygos komandos: West Coast Eagles ir Fremantle Football Club. West Coast Eagles klubas yra vienas sėkmingiausių lygoje ir vienas didžiausių sporto klubų Australijoje. Kitos populiarios sporto šakos yra kriketas, krepšinis, futbolas ir regbis.[45]

Perto sporto komandos
Klubas Lyga Sporto šaka Arena Įkurtas
Fremantle Dockers Australijos futbolo lyga/
Australijos moterų futbolo lyga 		Australiškasis futbolas Optus stadionas 1994
West Coast Eagles Australijos futbolo lyga Australiškasis futbolas Optus stadionas 1986
Perth Wildcats Nacionalinė krepšinio lyga Krepšinis Perto Arena 1982
Perth Lynx Moterų nacionalinė krepšinio lyga Krepšinis Bendat krepšinio centras 1988
Perth Glory FC A-Lyga Futbolas HBF Park 1996
Perth Glory FC W-League W-Lyga Futbolas Ashfield Reserve 2008
Western Force Global Rapid Rugby Regbis HBF Park 2005
Western Force Nacionalinis regbio čempionatas Regbis UWA Sports Park 2007
RugbyWA Super W Regbis Harvey Field
Kingsway Reserve 		2018
Perth Heat Australijos beisbolo lyga Beisbolas Harley-Davidson Ballpark 1989
West Coast Fever ANZ čempionatas Netbolas RAC Arena
Perto Arena 		1997
West Coast Pirates S.G. Ball Cup Regbis-13 HBF Park 2012
Western Warriors Sheffield Shield Kriketas WACA Ground 1893
Perth Scorchers Big Bash/Moterų Big Bash Kriketas Optus stadionas 2011
Western Fury Moterų nacionalinė kriketo lyga Kriketas WACA Ground 1996
Perth Thunder Australijos ledo ritulio lyga Ledo ritulys Perto ledo arena 2010

1962 m. Perte vyko VII Sandraugos žaidynės, 1987 m. – Amerikos taurės jachtų regata, 2003 m. – V pasaulio regbio čempionato grupių varžybos, 1991 ir 1998 m. – Pasaulio vandens sporto čempionatai, 2023 m. – FIFA moterų pasaulio taurės varžybos. Nuo 1989 iki 2006 m. Perte vyko Pasaulio ralio čempionatų Australijos ralio etapai. Perte kasmet vyksta Hopmano taurės teniso turnyras ir Perto tarptautinis golfo turnyras.

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 - Regional Population, 2021-22 financial year, Australian Bureau of Statistics, 2023-04-20.
  2. ↑ Pasaulio vietovardžiai, Pertas, VLKK
  3. ↑ Sandra Bowdler. „The Pleistocene Pacific“. Iš D. Denoon, The Cambridge History of the Pacific Islanders, „Human settlement“, p. 41–50. Cambridge University Press, Cambridge. University of Western Australia. Suarchyvuotas originalas 2008 m. vasario 16 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2008-02-16 siūlomas (pagalba)
  4. ↑ „Nyungar Boodjar – People's Country“. Suarchyvuotas originalas 2015-07-16. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..
  5. ↑ Major, Richard Henry (1859). „Early Voyages to Terra Australis, now called Australia“. Project Gutenberg of Australia. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..
  6. ↑ Appleyard, R. T. and Manford, Toby (1979). The Beginning: European Discovery and Early Settlement of Swan River Western Australia, University of Western Australia Press. ISBN 0-85564-146-0
  7. ↑ Fremantle, John (1928). Diary & Letters of Admiral Sir C. H. Fremantle, G.C.B. Relating the Founding of the Colony of Western Australia 1829. London: Hazell, Watson & Viey.
  8. ↑ „:: REGIONAL WA:: Western Australia: History“. Regional Web Australia. 2003 m. gruodžio 23 d. Suarchyvuotas originalas 2013 m. balandžio 11 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2013-04-11 siūlomas (pagalba)
  9. ↑ „History of the City of Perth“ (PDF). City of Perth. 2005 m. kovo 23 d. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008 m. vasario 28 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2008-02-28 siūlomas (pagalba)
  10. ↑ Abjorensen, Norman; Docherty, James C. Historical Dictionary of Australia. Rowman & Littlefield, 2014. ISBN 9781442245020, p. 292.
  11. ↑ „Australia's identified mineral resources, 2002“ (PDF). Geoscience Australia. 2002 m. spalio 31 d. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2004 m. kovo 31 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2004-03-31 siūlomas (pagalba)
  12. ↑ Australian Cities in the 21st Century: Suburbs and Beyond, Alexandrine Press
  13. ↑ Gill, Nicholas (2015 m. rugpjūčio 19 d.). „Where is the world’s most remote city?“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..
  14. ↑ „Perth, commercial area information“. Emporis.com. Suarchyvuotas originalas 2007 m. vasario 19 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2007-02-19 siūlomas (pagalba)
  15. ↑ Central Park Tower, The Skyscraper Center, Global Tall Building Database of the CTBUH.
  16. ↑ Brookfield Place, The Skyscraper Center, Global Tall Building Database of the CTBUH.
  17. ↑ „Perth City Link: Reconnecting the City“. Metropolitan Redevelopment Authority. Suarchyvuotas originalas 2014-10-28. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..
  18. ↑ „Venue Awards“. Perth Arena. Suarchyvuotas originalas 2017 m. spalio 7 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2017-10-07 siūlomas (pagalba)
  19. ↑ „A Bridge Closer to Elizabeth Quay Opening“. Suarchyvuotas originalas 2019-12-24. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..
  20. ↑ „Perth Airport climate statistics“. Bureau of Meteorology. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..
  21. ↑ 21,0 21,1 „Annual Climate Summary for Perth: Near average rainfall with warmer days for Perth in 2008“. Bureau of Meteorology. 2009 m. sausio 2 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..
  22. ↑ Copyright Global Sea Temperatures — A-Connect Ltd. „Perth Sea Temperature | Australia Water Temperatures“. 31.952240;115.861400: Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: location (link)
  23. ↑ „Climate statistics for Australian locations“. Bureau of Meteorology. January 2019. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..
  24. ↑ „3218.0 - Regional Population Growth, Australia, 2012-13“. Australian Bureau of Statistics. 2015 m. kovo 30 d. Suarchyvuotas originalas 2017 m. kovo 22 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2017-03-22 siūlomas (pagalba)
  25. ↑ https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/communityprofile/5GPER Archyvuota kopija 2021-02-25 iš Wayback Machine projekto.
  26. ↑ Yeld, John (2006 m. kovo 6 d.). „Packing for Perth because of the poo!“. IOL. Cape Argus. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..
  27. ↑ Kei, Nemoto (2014). „The Anglo-Burmese in the 1940s: To become Burmese or not“ (PDF). The Journal of Sophia Asian Studies. 32: 18.
  28. ↑ 28,0 28,1 2016 Census QuickStats, Australian Bureau of Statistics, angl. Archyvuota kopija 2021-04-15 iš Wayback Machine projekto.
  29. ↑ 29,0 29,1 Western Australia Economic Profile, Government of Western Australia, Department of Jobs, Tourism, Science and Innovation, 2019 m. lapkritis Archyvuota kopija 2022-04-10 iš Wayback Machine projekto.
  30. ↑ Economic Performance of Australia‘s Cities and Regions, SGS Economics & Planning, 2018 m. gruodis
  31. ↑ „Greater Perth Economy and Employment“ (PDF). WA Department of Planning and Infrastructure. 2003 m. rugpjūčio 25 d. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009 m. vasario 7 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2009-02-07 siūlomas (pagalba)
  32. ↑ Perth Tramways Perth Electric Tramway Society
  33. ↑ Restoration of WAGT 66 Perth Electric Tramway Society
  34. ↑ „The Last Of The 'Monsters'“. The West Australian. 1953 m. kovo 7 d. „The last Fremantle tram leaving the carbarn at Fremantle on a heavy semi-trailer truck.“
  35. ↑ Trolley Buses The Age 1936 m. birželio 2 d., p. 14
  36. ↑ Perth Trolleybuses Perth Electric Tramway Society
  37. ↑ „Premier opens Australia's first major desalination plant“. Water Corporation. 2006 m. lapkričio 19 d. Suarchyvuotas originalas 2008 m. liepos 26 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. „When fully operational it will produce on average 130 million litres per day and supply 17 per cent of Perth's needs.“ {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2008-07-26 siūlomas (pagalba)
  38. ↑ Network, Australian Education. „Rankings of Australian Universities 2016-2017 | AustralianUniversities.com.au“. www.australianuniversities.com.au. Suarchyvuotas originalas 2015 m. balandžio 8 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2015-04-08 siūlomas (pagalba)
  39. ↑ Cabinet, Department of the Prime Minister and. „Australia's Nobel Laureates and the Nobel Prize | australia.gov.au“. www.australia.gov.au (anglų). Suarchyvuotas originalas 2016 m. rugpjūčio 19 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2016-08-19 siūlomas (pagalba)
  40. ↑ „Perth Cultural Centre: About“. Government of Western Australia. Suarchyvuotas originalas 2013 m. gegužės 1 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d.. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2013-05-01 siūlomas (pagalba)
  41. ↑ "Tourists flock to grave of rock stars and icons" (2013 m. gruodžio 20 d.), Courier Mail.
  42. ↑ Perth Tourism Statistics, Camper Champ, 2020-10-08. Nuoroda tikrinta 2021-02-18..
  43. ↑ „Kings Park“. Experience Perth. Perth Region Tourism Organisation Inc. Suarchyvuotas originalas 2013-08-17. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..
  44. ↑ „Spectator Attendance at Sporting Events“ (PDF). Australian Bureau of Statistics. Commonwealth of Australia. 2010 m. gruodžio 21 d. p. 11. Nuoroda tikrinta 2019 m. gruodžio 24 d..
  45. ↑ Australian Bureau of Statistics, Most popular sports attended, 2010 m. gruodžio 21 d.

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pertas&oldid=7233422"