Pernu vaivada

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pernu vaivada (lenk. Wojewoda parnawski) – aukščiausias Pernu vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Pernu vaivadijos herbas
Pernu vaivadija (pažymėta raudonai)

ĮgaliojimaiKeisti

Pernu vaivadą dažniausiai iš Infliantų bajorų šeimų skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Pernu vaivada pagal rangą turėjo vieną žemiausių pasauliečių pozicijų. Pernu vaivadija faktiškai nustojo egzistuoti jau 1621 m., kai kraštą užėmė Švedija. Pernu miestas buvo užimtas jau 1617 m. Formaliai Pernu vaivadija panaikinta po Olivos taikos 1660 m., bet vaivados pareigybė liko centrinės valdžios pareigybių sąraše. Pernu vaivados pareigybė buvo panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.

Pernu vaivadosKeisti

Paveikslas Kadencija Asmuo Tolesnė karjera
  1598-1602 Motiejus Dembinskis Vendeno vaivada
  1617-1620 Teodoras Denhofas
Teodor Denhoff
Vendeno vaivada
  1620-1627 Joachimas Tarnovskis
Joachim Tarnowski
Vendeno vaivada
  1628-1633 Petras Tryzna
Piotr Tryzna
Mirė
  1633-1640 Konstantinas Palubinskis
Konstanty Połubiński
Mirė
  1640-1642 Ernestas Magnusas Denhofas
Ernest Magnus Denhoff
Mirė
  1642-1645 Jonas Zavadzkis
Jan Zawadzki
  1645-1646 Jurgis Chreptavičius
Jerzy Chreptowicz
Naugarduko vaivada
  1646-1659 Henrikas Denhofas
Henryk Denhoff
Mirė
  1660-1676 Stanislovas Karolis Koniecpolskis
Stanisław Karol Koniecpolski
Mirė. Pareigybė buvo panaikinta po
Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.

BibliografijaKeisti

  • Zbigniew Góralski, Urzędy i godności w dawnej Polsce, Warszawa 1988

Kiti straipsniaiKeisti