Perlejevo valsčius
| Perlejevo valsčius lenk. Gmina Perlejewo | |
|---|---|
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Semiatičės apskritis |
| Administracinis centras | Perlejevas |
| Gyventojų | 3 287 |
| Plotas | 106,32 km² |
| Tankumas | 31 žm./km² |
| Teritorijos kodas | 2010082 |
| Pašto kodas | PL 17-322 |
| Tel. kodas | 85 |
| Tinklalapis | www.perlejewo.pl/ |
Perlejevo valsčius (lenk. Gmina Perlejewo) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Perlejevas. Ribojasi su Cechanoveco, Drohičino, Grodzisko ir Jablona Lackos valsčiais.
Istorija redaguoti
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, Semiatičės rajonui. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Paviršiaus struktūra redaguoti
Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 106,32 km², iš kurių:
- ariama žemė: 74 %
- miškai: 19 %
- vandens telkiniai: 7 %
Valsčius sudaro 7,28 % Semiatičės apskrities.
Demografija redaguoti
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 3287 | 100 % | 1640 | 49,9 % | 1647 | 50,1 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
30 | 15 | 15 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1148,94 zlotai.[7]
Administracinis suskirstymas redaguoti
Božimai, Čarkuvka Duža, Čarkuvka Mala, Glembočekas, Glodai, Grane, Kobila, Koski Duže, Koski Vipichai, Kruzai, Lazai, Lešnikai, Leščka Duža, Leščka Mala, Miodusi Dvorakai, Miodusi Inochai, Miodusi Pokživne, Močidli Dubinai, Močidli Kukielkai, Močidli Pščulkai, Nove Grane, Olševas, Osnuvka, Osnuvka Virembai, Pelchas, Perlejevas, Piečiskai, Poniatai, Stare Močidlai, Tvarogi Lackiai, Tvarogi Ruskiai, Tvarogi Mazurai, Tvarogi Trombnica, Tvarogi Vipichai ir Viktorovas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
