Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas
- Šis straipsnis apie Šis straipsnis yra 1919-1940 m. veikusį Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinį. Apie XVIII a. pabaigos LDK kariuomenės dalinį panašiu pavadinimu skaitykite straipsnyje 5-asis LDK pėstininkų pulkas.
Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas | |
---|---|
Lietuvos kariuomenės 5-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko 2-oji kulkosvaidžių kuopa lenkų fronte, 1920 m. | |
Veikė | 1919–1940 |
Valstybė | Lietuva |
Rūšis | Pėstininkai |
Būstinė | Aukštoji Panemunė |
Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas – Lietuvos kariuomenės karinis dalinys, veikęs 1919–1940 m., dislokuotas Kaune, Aukštojoje Panemunėje.
Istorija
redaguotiPulką 1919 m. kovo 2 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Kaune pradėjo organizuoti Kauno komendantūros karininkas Kazys Škirpa. Iš pradžių jis vadinosi atskiruoju Kauno batalionu. Iš Kauno komendantūros buvo išskirtos 5-oji ir 6-oji pėstininkų kuopos bei 2-asis husarų eskadronas. Pėstininkų kuopos tapo 1-ąją ir 2-ąją kuopomis, prie kurių netrukus prisijungė nauji savanoriai. Kovo 23 d. iš Kauno miesto komendantūros mokomosios komandos atvyko 20 kareivių ir 16 kareivių iš grenadierių komandos. Kovo 28 d. prisijungė Kauno mokomosios komandos 1-osios ir 4-osios kuopos kariai ir keletas savanorių kulkosvaidininkų iš Vilniaus. Naujai atvykusios 1-oji kuopa pervadinta 1-ąja kuopa, 4-oji – 2-ąja kuopa, o iki tol buvusios 1-oji kuopa pervadinama 3-ąja kuopa, 2-oji kuopa – 4-ąja.
1919 m. birželio 20 d. Vyriausiojo karo vado įsakymų Nr.12 batalionas pavadintas Vilniaus batalionu. 1919 m. lapkričio 10 d. Vyriausiojo Kariuomenės vado įsakymu Vilniaus batalionas pervadintas 5-uoju pėstininkų pulku. Iš esančių kuopų bei iš Seinų atvykusios vienos komendantūros kuopos suformuoti I ir II batalionai. III batalionas 1920 m. sausio mėnesį suformuotas iš Pasvalio komendantūros ir iš Telšių apskrityje pašauktų naujokų.
1920 m. vasario 7 d. įsakymu Lietuvos kariuomenei Nr. 239 Penktajam pėstininkų pulkui suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio vardas.[1]
1940 m. Lietuvos okupacijos metu pulkas buvo įjungtas į Raudonosios Armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso sudėtį.
Mūšiai
redaguotiPulkas dalyvavo mūšiuose su bolševikais ties Pajautiškėmis, Stašiūnais, Zarasais, Imbradu. 1919 m. pabaigoje pulkas kovėsi su bermontininkais prie Šiaulių, o 1920 m. kovojo su lenkais prie Seinų, Augustavo, dalyvavo Berznyko mūšyje. Karui su lenkais aprimus, 1920 m. lapkričio mėn. pulkas saugojo demarkacijos liniją bare Dubingiai-Zarasai. Nuo 1922 m. gegužės pabaigos pulkas perkeltas į Aukštąją Panemunę. Įėjo į Antrosios pėstininkų divizijos sudėtį.
Pulko vadai
redaguoti- 1919 m. – karininkas Kazys Škirpa
- 1920 m. – kapitonas Antanas Zubrys
- 1920 m. – pulkininkas leitenantas Mykolas Velykis
- 1921 m. – pulkininkas leitenantas Pranas Kaunas
- 1922 m. – pulkininkas Juozas Vidugiris
- 1925–1927 m.– Generalinio štabo pulkininkas Stasys Pundzevičius
- 1933 m. – Generalinio štabo pulkininkas Stasys Raštikis
- 1936–1940 m. – Generalinio štabo pulkininkas Albinas Čepas
- 1940 m. – pulkininkas leitenantas Juozas Listopadskis
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Karo archyvas I. 1925, Kaunas. Vyriausiojo Štabo Karo Mokslo Skyriaus Leidinys