Šiuolaikinė penkiakovė

(Nukreipta iš puslapio Penkiakovė)

Šiuolaikinė penkiakovė – daugiakovės sporto šaka, kurioje sportininkai varžosi penkiose rungtyse. Šiuolaikinės penkiakovės varžybas prižiūri tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga.

Šiuolaikinės penkiakovės olimpinis logotipas.
Andrejus Zadneprovskis ir Edvinas Krungolcas 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių medalininkai.

IstorijaKeisti

Šiuolaikinę penkiakovę sukūrė moderniųjų olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre de Coubertin.[1] Antikinėse olimpinėse žaidynėse buvo vykdyta penkiakovė, kurią sudarė lenktynės stadione kojomis, imtynės, šuolis į tolį, ieties metimas ir disko metimams, todėl modernioje Olimpiadoje buvo pridėtas žodis šiuolaikinė penkiakovė. Pirmą kartą šiuolaikinės penkiakovės varžybos surengtos 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. Nuo 1996 m. modernioji penkiakovė trunka vieną dieną. Tai vienintelė sporto šaka sukurta būtent olimpiadai. 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo ir moterys. Sporto šaka nesusilaukia didelio populiarumo kaip kitos sporto šakas ir joje dominuoja Rytų Europos šalys, todėl 2005 m. ir 2012 m. tarptautinis olimpinis komitetas balsavo dėl šiuolaikinės penkiakovės pašalinimo iš olimpinės programos. TOK nutarimu šiuolaikinė penkiakovė palikta bent iki 2020 m. vasaros olimpinių žaidynių. 2010 m. oficialiose varžybose pradėtos rengti mišrių lyčių estafetės rungtys. 2013 m. vėl įsigaliojo nauji rungčių pakeitimai: pakito fechtavimo taisyklės, sugriežtinta baudų sistema jojimo rungtyje, pailginta bėgimo trasa ir pridėta papildoma šaudymo sesija.

RungtysKeisti

Originaliai šiuolaikinės penkiakovės programą sudarė šaudymas su pistoletu, fechtavimasis su špaga, 200 m plaukimas laisvuoju stiliumi, konkūrinis jojimas ir kroso bėgimas.[2] Po 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės programoje šaudymas ir bėgimas sujungta į vieną bendrą kombinuotą rungtį.

Šiuo metu varžybų programa sudaro fechtavimas špaga, 200 m plaukimas laisvuoju stiliumi, konkūrinis jodinėjimas ir 3,2 km kroso bėgimas su šaudymo lazeriniu pistoletu intervalais.

Pirmosios trys rungtis (fechtavimas, plaukimas ir jodinėjimas) vertinamos taškais, kurie paverčiami į laiko atstumą tarp startų finalinėje kombinuotoje bėgimo ir šaudymo rungtyje. Daugiausiai taškų po trijų rungčių turintis sportininkas startuoja pirmas, o sekantys sportininkai turi laukti savo starto priklausomai nuo to kiek taškų sportininkas atsiliko. Kombinuotos rungties rezultatas yra galutinė šiuolaikinės penkiakovės turnyro rikiuotė.

Fechtavimo rungtį sudarys du etapai. Pirmasis etapas, kurio metu visi dalyvaujantys sportininkai susirungia su kiekvienu priešininku po vieną kartą, įprastai vyksta vieną arba dvi dienas prieš pagrindines varžybas. Daugiausiai pergalių pelnęs sportininkas pelno daugiausiai taškų. Papildomas fechtavimo etapas vyksta pagrindinių varžybų dieną. Du prasčiausiai pasirodę sportininkai fechtuojasi iki pirmo prilietimo dėl papildomų taškų. Dvikovos nugalėtojas tada susirungia su sekančių mažiausiai taškų pelniusiu sportininku. Dvikovos tęsiasi tol kol varžybose pasirodys visi dalyvaujantys sportininkai.

Plaukimo varžybos vykdomos 200 m distancijoje ir plaukiama laivuoju stiliumi. Greičiausias laikas pelno daugiausiai taškų.

Konkūrinio jodinėjimo varžybose raiteliai turi joti ant atsitiktinai parinktų žirgų. Trasą sudaro 12 kliūčių. Visi raiteliai rungtį pradeda su maksimalia taškų suma. Kiekviena numesta kliūtis, žirgo atsisakymas, raitelio nukritimas ir laiko viršijimas sumuojasi į taškų baudą, kuri minusuojama nuo maksimalios taškų sumos.

Kombinuotos rungties varžybose visi sportininkai turi įveikti keturias šaudymo linijas ir keturis ratus kroso bėgimo po 800 m. Kiekvienoje šaudymo pistoletu linijoje sportininkas turi pataikyti į penkis taikinius ir užtaisyti pistoletą po kiekvieno šūvio. Naudojami lazeriniai pistoletai. Sportininkui nepataikius į taikinius per 70 sekundžių leidžiama toliau tęsti bėgimą. Pirmas kombinuotos rungties finišo liniją kirtęs sportininkas tamp viso šiuolaikinės penkiakovės turnyro nugalėtoju.

LietuvojeKeisti

Žymūs Lietuvos penkiakovininkai: Stasys Šaparnis, Edvinas Krungolcas, Andrejus Zadneprovskis, Justinas Kinderis, Laura Asadauskaitė. Lietuva olimpinėse žaidynėse yra iškovojusi keturis medalius: 1 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos ir yra 9 sėkmingiausia šalis šiame sporte olimpinių žaidynių istorijoje.

2017 m. birželio 23-25 dienomis Vilniuje vyko šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalinės varžybos (angl. Modern Pentathlon 2017 World Cup Final).

Taip pat skaitytiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti