Pandžabas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šiame straipsnyje aptariamas istorinis regionas. Straipsnį apie Pandžabo valstiją Indijoje galima rasti čia, o apie Pandžabo provinciją Pakistane – čia

Indijos istorinis regionas Pandžabas ਪੰਜਾਬ / پنجاب
Šalis	Pakistanas (Pandžabas), Indija (Pandžabas, Harjana, Delis)
Tautos	pandžabai
Kalba	pandžabi
Valstybės	Delio sultonatas (1206–1527) Mogolai (1526–1858)
Miestai	Lahoras, Amritsaras, Multanas, Čandigarhas, Ludhiana

Pandžabas (arabų raštu: پنجاب, gurmukhi: ਪੰਜਾਬ) – istorinis Pietų Azijos subregionas, Indo aukštupyje, šiuo metu politiškai padalintas tarp Indijos ir Pakistano. Jame vyrauja pandžabų tauta.

Šiuo metu jis padalintas tarp šių administracinių vienetų: Pandžabo, Čandigarho ir dalies Himačal Pradešo valstijų Indijoje; ir Pandžabo provincijos Pakistane. Kartais Pandžabui priskiriamos ir Harjanos bei Delio valstijos Indijoje.

Geografija

Pandžabo upės

Pandžabo pavadinimas kilęs iš persų kalbos ir reiškia „penkios upės“. Tai apibūdina krašto geografiją: ji apima derlingas žemumas vidurio Pakistane ir šiaurės vakarų Indijoje, per kurias teka 5 didelės upės, pietuose sutekančios į Indo upę. Tai yra: Indas, Činabas, Dželamas, Ravis ir Satledžas.

Tarp šių upių yra tarpupiai (doabai), kurių kiekvienas irgi turi pavadinimą: Sind Sagaro doabas (tarp Indo ir Džhelumo), Džečo doabas (tarp Dželamo ir Činabo), Rečna doabas (tarp Činabo ir Ravio), Bari doabas (tarp Ravio ir Satledžo), Bist doabas (tarp Beaso ir Satledžo). Žemumos į rytus nuo Satledžo (iki Džamnos upės) dar neformaliai vadinamos Delio doabu.

Šiaurėje regioną uždaro Pir Pandžalo kalnai ir Himalajai, už kurių yra Kašmyro slėnis ir Ladakas. Vakaruose regionas kyla į Karakorumo kalnagūbrį ir Irano kalnyną (Puštunistaną). Šiauriausias Pandžabo kampas Indo ir Kabulo upės senovėje buvo vadinamas Gandhara. Rytuose Pandžabas driekiasi iki pat Džamnos upės. Pietvakariuose jis susisiekia su Sindhu, pietuose – su Radžastanu.

Demografija

Pandžabų kalbos tarmės

Pandžabas – vienas derlingiausių pasaulio regionų, o kartu ir vienas tankiausiai gyvenamų. Visame regione, tiek Indijoje, tiek Pakistane, gyvena daugiau nei 150 mln. gyventojų. Dauguma jų yra etniniai pandžabai ir kalba įvairiais pandžabų kalbos dialektais. Šie dialektai žymi atskirus kultūrinius Pandžabo regionus. Didžiausias ir svarbiausias jų – Madžhi, kur kalbama standartine pandžabi ir yra svarbiausi istoriniai Pandžabo miestai Lahoras ir Amritsaras.

Pandžabas pasižymi viena didžiausių religinių įvairovių pasaulyje. Istoriškai regionas buvo gausiai apgyvendintas tiek hinduistų, tiek musulmonų, tiek budistų, tiek sikhų, yra ir stiprios krikščionių, parsų bendruomenės.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Pandžabo istorija

Pandžabo istorija prasideda III–II tūkst. pr. m. e., kuomet čia suklestėjo Indo civilizacija. Pandžabe paplito jos atmaina – Harapos kultūra (gretimame Sindhe tuo tarpu klestėjo Mohendžo Daras). II tūkst. pr. m. e., kuomet Pandžabą apgyvendino arijai, Pandžabas buvo žinomas kaip Sapta Sindhu. Čia formavosi ankstyvosios gentinės valstybėlės – džanapados. Ilgainiui svarbiausia tarp jų tapo Gandhara, buvusi šiauriausiame Pandžabo kampe, turėjusi susisiekimą su vakarų kraštais.

Nuo II tūkst pr. m. e. pabaigos čia suklestėjo vedinė civilizacija ir galingos valstybės, tokios kaip Kuru, Gandhara. Ilgainiui Gandharos regionas tapo vienu svarbiausių kultūros ir politikos centrų Indijoje. Čia nuolat keitėsi valstybės ir kultūros.