Pelyšos I
(Nukreipta iš puslapio Pelyšos)
- Apie kaimą Troškūnų seniūnijoje žr. Pelyšos II.
Pelyšos I | ||
---|---|---|
55°41′38″š. pl. 24°52′01″r. ilg. / 55.694°š. pl. 24.867°r. ilg. | ||
Apskritis | Utenos apskritis | |
Savivaldybė | Anykščių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Viešintų seniūnija | |
Gyventojų | 6 | |
Pelyšos I (arba tiesiog Pelyšos) – kaimas šiaurės vakarinėje Anykščių rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Surdegio. Išlikęs Pelyšų I dvaras. Pietiniu kaimo pakraščiu prateka Viešinta, į kuria čia įteka Pelyša.
Istorija
redaguotiGyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m. | |||||||||
1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
61 | 58 (dvare) |
41 | 59 | 55 | 25 | 18 | 6 | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Pelyšos I. Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.