Pelyša
Šis straipsnis apie Šventosios intaką. Apie Viešintos intaką skaitykite straipsnyje Pelyša (Viešinta).
| Pelyša | |
|---|---|
 Pelyša prie Sedeikių
| |
| Ilgis | 19,3 km |
| Baseino plotas | 109,2 km² |
| Ištakos | Kupiškio rajonas |
| Žiotys | Šventoji |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Pelyša |
Pelyša – upė Kupiškio ir Anykščių rajone, Šventosios dešinysis intakas,[1] įteka 106,5 km nuo žiočių. Prasideda netoli Butkūnų. Pelyšos ilgis 19,3 km. Baseino plotas 110,3 km². Pelyša teka daugiausia į pietvakarius per Šimonių girią.
Intakai:
- kairieji – Lakmenia, Rudupis, Svėdupis;
- dešinieji – Skaistupis, Vekšelis, Akmena.
3,1 km nuo Pelyšos žiočių yra užtvanka, prie kurios įrengtas Pelyšų tvenkinys. Ši upės dalis patenka į unikalius biologinės įvairovės kompleksų bei vertingas buveines reprezentuojančių upių ir jų ruožų sąrašą. Ši teritorija priklauso Pelyšos geologiniam draustiniui.
Gyvenvietės prie Pelyšos: Butkūnai, Šimonėliai, Šimonys, Juodžiūnai, Pelyšiai, Žliobiškiai, Sedeikiai, Pelyšos dvaras.
Upėvardis bandomas sieti su žodžiais palios („užakusių ežerų pelkės, tyrumai“), latv. palas, paļas („pelkėtas ežero krantas“), latv. pali („potvynis, poplūdis“), latv. paleja („žemuma, slėnis“). Plg. dak. pala („bala, raistas, pelkė“), lot. pala („pelkė“) ir kt.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Pelyša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 241, 253