Peliksas Šinkūnas
| Peliksas Šinkūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1891 m. rugpjūčio 13 d. Iciūnai, Kupiškio raj. |
| Mirė | 1970 m. liepos 30 d. (78 metai) Vilnius |
| Tautybė | Lietuvis |
| Veikla | geografas, kraštotyrininkas, mokytojas, vadovėlių autorius |
| Sritis | geografija |
| Organizacijos | VU, VPU |
Peliksas Šinkūnas (1891 m. rugpjūčio 13 d. Iciūnuose, Kupiškio rajone – 1970 m. liepos 30 d., Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos geografas, mokytojas, mokslininkas, vadovėlių autorius.
Biografija redaguoti
Gimė P. Šinkūnas ūkininkų šeimoje, turėjo trys brolius ir vieną seserį. Mokėsi Kupiškio pradinėje ir dviklasėje mokykloje. 1912 m. išeina į carinę armiją. Karui baigiantis P. Šinkūnas pateko į Maskvą ir 1917–1919 m. A. Šaniavskio liaudies universitete klausė paskaitų Istorijos ir filosofijos fakultete, o 1918 m. dar baigė Nazaravos pradžios mokyklos mokytojų kursus. Grįžęs 1919 m. į Lietuvą mokytojavo Kupiškio apskrityje, 1920–1921 m. dirbo Viešintų (Ankyščių raj.) pradinės mokyklos vedėju, vėliau mokytoju Noriūnuose. 1923 m. A. Vireliūnas pakviečia P. Šinkūną į Kauną dėstyti lietuvių kalbos, kurią dėsto 1923–1928 m. Kaune jis pradeda domėtis geografija, mokosi užsienio kalbų. 1930–1940 m. dirbo „Lietuviškosios enciklopedijos“ geografijos skyriaus redaktoriumi. 1940–1941 m. ir 1944–1960 m. Vilniaus universitete bei Vilniaus pedagoginiame institute dėstė geografijos istorijos ir Lietuvos geografijos kursus, vedė lauko pratybas. 1944 - 1948 Švietimo ministerijos suaugusiųjų švietimo valdybos viršininkas.
1953 m. suteiktas nusipelniusio šalies mokytojo garbės vardas.
Mokslinė veikla redaguoti
Jau nuo 1925 m. P. Šinkūnas pradeda rašyti geografijos ir jos mokymo klausimais. 1926 m. pasirodo A. Vireliūno ir P. Šinkūno baigtas rašyti „Krašto mokslo vadovėlis“.
Vėliau jis parašė pagrindinius geografijos vadovėlius pradžios mokyklai, progimnazijos ir gimnazijos klasėms, geografijos chrestomatiją ir atlasą. Detaliausias krašto aprašas pateiktas pirmajame „Lietuvos geografijos“ (1927 m.) vadovėlyje, skirtame A. Vireliūno atminimui. Šis vadovėlis ilgai buvo pagrindinis daugeliui vėlesnių vadovėlio versijų.
P. Šinkūno vadovėliai, kurių daug buvo išleista pakartotinai, atitiko to laiko mokyklinės geografijos sampratą. Vyravo aprašomoji regionų geografija kaip ir Vokietijos bei Rusijos mokyklose. 1930–1940 m. dirbdamas „Lietuviškos enciklopedijos“ geografijos skyriaus redaktoriumi, P. Šinkūnas paskelbė monografijas apie Alytų, Kėdainius, Biržus, Belovežo girią.
P. Šinkūnas nuolat rašydavo žurnalams: „Švietimo darbai“, „Mokykla ir gyvenimas“, „Mokykla ir visuomenė“ 1958 m. pasirodė geografo redaguotas 668 puslapių leidinys pavadinimu „Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti“. Šiuo darbu P. Šinkūnas bent metodiniu požiūriu realizavo savo siekiamybę, jog geografijos mokymas būtų glaudžiai siejamas su aplinkos tyrimais.
Bibliografija redaguoti
- Krašto mokslo vadovėlis, IV prad. mokyklos skyriui, 1926 m. (Kartu su A. Vireliūnu);
- Pasakojimui jaunimui apie didįjį šveicarų mokytoją Joną Enriko Pestolocį, 1927 m.;
- Lietuvos geografija vidurinei mokyklai bei namų mokslui, 1927 m.;
- Geografijos vadovėlis IV-am pradžios mokyklos sk. ir I-ai vidurinės mokyklos klasei, 1928 m.;
- Lietuvos geografija / vadovėlis gimnazijoms, 1929 m.;
- Tarp žmogėdrų, 1931 m.;
- Europos geografija, 1932 m.;
- Lietuvos istorija (IV leidinys), 1935 m.;
- Užeuropiai: Azija, Afrika, Amerika, Australija / Geografijos vadovėlis progimnazijoms, 1933 m.;
- Lietuva / Geografijos vadovėlis V sk. ir pasirengiam. gimnazijos klasei, 1935 m.;
- Geografijos vadovėlis / VI skyriui, 1936 m.;
- Lietuva, Latvija, Estija / Geografijos vadovėlis progimnazijai ir gimnazijai, 1936 m.;
- Geografijos atlasas, 1938 m.;
- Aušrelė / Vadovėlis IV-am prad. mokyklos skyriui (kartu su J. Ambraška, S. Zaborskiu, V. Ruzgu), 1938 m.;
- Aušrelė / Vodėlis III-am prad. mokyklos skyriui (kartu su J. Ambraška, V. Ruzgu), 1940 m.;
- TSRS geografija / Vadovėlis vidurinėms mokykloms, 1940 m.;
- Lietuvos TSRS geografija/ Pradinės mokyklos III klasei, 1940 m.;
- Arktika ir jos užkariavimas, 1955 m.;
- Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti, 1958 m.;
- Didžiosios kelionės ir atradimai, 1964 m.;
- Straipsniai: Belovežo giria, Biržai, Kėdainiai, Alytus (Lietuviška enciklopedija)
- Kelionės po Lietuva, 1944 m. (rankraštis);
- Antanas Vireliūnas, 1967 m. (rankraštis).
Šaltiniai redaguoti
- Žymiausi Lietuvos geografai / Sud. dr. K. Švedas, Vilnius: Petro Ofsetas, 1998. – 137 psl.