Pekčės dinastija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pekčės dinastija – Korėjoje 18 m. pr. m. e. – 660 m. egzistavusios Pekčės karalystės valdovų dinastija. Tai buvo paveldima dinastija, ir visi jos nariai priklausė Pujo (夫餘 / 부여 – Buyeo) giminei.
Valdovai Kinijos ir Kogurio pavyzdžiu tituluodavosi karaliais wang (王 / 왕) bei didžiaisiais karaliais daewang (大王 / 대왕).
Kaip ir kitų Pietinės Korėjos valstybių valdovai, Pekčės karaliai dėvėdavo auksinį galvos papuošalą. Pekčėje buvo naudojamos auksinius medžius vaizduojančios diademos, tvirtinamos prie valdovo galvos šonų. Tokiu atveju jos primindavo ragus ir greičiausiai kilo iš altajaus tautų šamanistinių tikėjimų ir pirmųjų valdovų tapatinimo su garbinamais gyvūnais.
| # | Vardas | Hangul | Kinų raštas | Valdymo laikotarpis | Asmeninis vardas | Tėvas | Kiti įvardijimai |
| 1 | Onjo | 온조 | 溫祚 | 18 BCE – 29 CE | Džiumong, Kogurio įkūrėjas | ||
| 2 | Daru | 다루 | 多婁 | 29–77 | Onjo | ||
| 3 | Giru | 기루 | 己婁 | 77–128 | Daru | ||
| 4 | Gaeru | 개루 | 蓋婁 | 128–166 | Giru | ||
| 5 | Chogo | 초고 | 肖古 | 166–214 | Gaeru | Sogo (소고왕, 素古王) | |
| 6 | Gusu | 구수 | 仇首 | 214–234 | Chogo | Guisu (귀수왕, 貴須王) | |
| 7 | Saban | 사반 | 沙泮 | 234 | Gusu | Sai (사이왕, 沙伊王) | |
| 8 | Goi | 고이 | 古爾 | 234–286 | Gaeru | Gui (구이군, 久爾君) | |
| 9 | Chaekgye | 책계 | 責稽 | 286–298 | Goi | Cheonggye (청계왕, 靑稽王) | |
| 10 | Bunseo | 분서 | 汾西 | 298–304 | Chaekgye | ||
| 11 | Biryu | 비류 | 比流 | 304–344 | Gusu | ||
| 12 | Gye | 계 | 契 | 344–346 | Bunseo | ||
| 13 | Geunchogo | 근초고 | 近肖古 | 346–375 | Biryu | Chogo (초고왕, 肖古王), Sokgo (속고왕, 速古王) | |
| 14 | Geungusu | 근구수 | 近仇首 | 375–384 | Geunchogo | Guisu (귀수왕, 貴首王) | |
| 15 | Chimnyu | 침류 | 枕流 | 384–385 | Geungusu | ||
| 16 | Jinsa | 진사 | 辰斯 | 385–392 | Geungusu | Buyeohui (부여휘, 扶餘暉) | |
| 17 | Asin | 아신 | 阿莘 | 392–405 | Chimnyu | Aha (아화왕, 阿華王) | |
| 18 | Jeonji | 전지 | 腆支 | 405–420 | Asin | Jikji (직지왕, 直支王), Jinji (진지왕, 眞支王) | |
| 19 | Guisin | 구이신 | 久爾辛 | 420–427 | Jeonji | ||
| 20 | Biyu | 비유 | 毗有 | 427–454 | Guisin | Yeobi (여비, 餘毗) | |
| 21 | Gaero | 개로 | 蓋鹵 | 454–475 | Gyeongsa (경사, 慶司), Gyeong (경, 慶) | Biyu | Yeogyeong (여경, 餘慶) |
| 22 | Munju | 문주 | 文周 | 475–477 | Modo (모도, 牟都), Do (도, 都) | Gaero | |
| 23 | Samgeun | 삼근 | 三斤 | 477–479 | Samgeun (삼근, 三斤), Imgeol (임걸, 壬乞), Samgeol (삼걸, 三乞) | Munju | Mungeun (문근왕, 文斤王) |
| 24 | Dongseong | 동성 | 東城 | 479–501 | Modae (모대, 牟大), Mamo (마모, 摩牟) | Samgeum pusbrolis | |
| 25 | Muryeong | 무령 | 武寧 | 501–523 | Sama (사마, 斯麻/斯摩), Yung (융, 隆) | Dongseong | Sama (사마왕, 斯麻王), Do (도왕, 嶋王), Horyeong (호령왕, 虎寧王) |
| 26 | Seong | 성 | 聖 | 523–554 | Myeong (명, 明) | Muryeong | Myeong (명왕, 明王), Seongmyeong (성명왕, 聖明王) |
| 27 | Wideok | 위덕 | 威德 | 554–598 | Chang (창, 昌) | Seong | Chang (창왕, 昌王) |
| 28 | Hye | 혜 | 惠 | 598–599 | Gye (계, 季) | Seong | Heon (헌왕, 獻王) |
| 29 | Beop | 법 | 法 | 599–600 | Hye | ||
| 30 | Mu | 무 | 武 | 600–641 | Jang (장, 璋), Seodong (서동, 薯童) | Wideok | Mugang (무강왕, 武康王), Mugwang (무광왕,武廣王) |
| 31 | Uija | 의자 | 義慈 | 641–660 | Mu |