Paveisininkų piliakalnis

Paveisininkų piliakalnis
Paveisininkų piliakalnis (1).JPG
Bendras piliakalnio su papėdės gyvenviete vaizdas iš pietryčių pusės

Paveisininkų piliakalnis
Koordinatės
54°04′30.2″ š. pl. 23°36′25.8″ r. ilg. / 54.075056°š. pl. 23.607167°r. ilg. / 54.075056; 23.607167Koordinatės: 54°04′30.2″ š. pl. 23°36′25.8″ r. ilg. / 54.075056°š. pl. 23.607167°r. ilg. / 54.075056; 23.607167
Savivaldybė Lazdijų rajonas
Seniūnija Kapčiamiesčio seniūnija
Plotas 3,96 ha
Naudotas I tūkst.XIII a.
Žvalgytas 1954, 1962 m.
Tirtas 1962 m.
Registro Nr. u. k. 22931: 5294, 22932 / A181KP / AR576

Paveisininkų piliakalnis su gyvenviete (valstybės saugomas kultūros paminklų kompleksas: unikalūs kodai: komplekso – 22931, piliakalnio – 5294, papėdės gyvenvietės – 22932; senasis registro kodas – A181KP; senasis kultūros paminklų sąrašo numeris – AR576) – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos pietvakarinėje dalyje, 2 km į šiaurę nuo Paveisininkų, pietiniame Veisiejo ežero krante.

Pasiekiamas plentu VeisiejaiKapčiamiestis ties Navikais pasukus Paveisininkų link, ties pirmosiomis Paveisininkų sodybomis pasukus į dešinę šiaurėn link Veisiejo ežero. Sausesniu sezonu prie piliakalnio galima prieiti pusiasalio rytiniu pakraščiu per pelkę, kitu laiku geriau plaukti valtimi.

PiliakalnisKeisti

Piliakalnio aikštelė ovali, pailga rytų vakarų kryptimi, apjuosta 1­-3 m aukščio ir 8­-16 m pločio pylimu. Jo šiaurinėje dalyje yra 1-­1,5 m gylio įdubimas – senojo įvažiavimo vieta. Rytinio pylimo 4-­5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 7 m pločio terasą, už kurios iškastas 9 m pločio ir 1,2 m gylio griovys. Tyrimų metu čia rastas 7 m pločio, 1,2 m gylio griovys ir 5 m pločio antras pylimas bei 5,5 m pločio ir 1 m gylio antras griovys. Vakarinėje pusėje, 5 m žemiau pylimo, yra 4 m pločio terasa, 4 m žemiau jos – antra 10 m ilgio ir 15 m pločio terasa.

 
Piliakalnio vaizdas iš pietryčių pusės

Rytinėje -­ šiaurės rytinėje papėdėse, 1,5 ha plote plyti papėdės gyvenvietė.

Užtvenkus ežerą piliakalnis ir papėdės gyvenvietė su sausuma jungiasi tik pietų pusėje.

Teritorijos plotas – 3,96 ha.

TyrinėjimaiKeisti

1954 ir 1962 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. 1962 m. Pranas Kulikauskas ištyrė piliakalnio aikštelės šiaurės rytinę dalį ­(240 m² plotą) ir dalį papėdės gyvenvietės, padarė pylimo šiaurės rytų ir pietinės dalies pjūvius.

Aikštelėje aptiktas 1 m storio I tūkst. – XIII a. kultūrinis sluoksnis su grublėta keramika, o po juo – ankstesnio laikotarpio kapinynas.

Kapinynas veikė I tūkst. pr. m. e., prieš įrengiant piliakalnį. Ištirta 27 krūsniniai kapai, būdingi jotvingiams. Juose mirusieji laidoti sudeginti, o degintiniai kauliukai su pelenais supilti iš akmenų sukrautuose dėžės pavidalo konstrukcijose.

Piliakalnio pylimas supiltas per 2 kartus. Pirmasis pylimas buvo 1,6 m aukščio, viršuje grįstas akmenimis. Paaukštintas pylimas išorėje sutvirtintas moliu, akmenimis. Jo viršuje įrengta stulpinės konstrukcijos gynybinė siena. [1]

Papėdės gyvenvietėje rastas 60 cm storio IIIIV a. kultūrinis sluoksnis su židiniais, stulpavietėmis, ūkinėmis duobėmis, Romos moneta, žalvarine lankine sege, apyrankės dalimi, brūkšniuota ir grublėta keramika.[2]

 
Piliakalnio vaizdas iš šiaurės vakarų pusės

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Ūdininkų piliakalnis - 18 km Šlavantų piliakalnis - 10 km Vainiūnų piliakalnis - 18 km  
Paseinelių piliakalnis - 15 km
     
     
     
Mėčiūnų piliakalnis - 6 km
Druskininkėlių piliakalnis - 15 km
Černiauskų piliakalnis - 17 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Piliakalniai. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 131, eil. Nr. 55
    Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 32–33
  2. Pranas Kulikauskas. Užnemunės piliakalniai. – Vilnius, 1982. – P. 17­-19, 22, 33, 63, 77-­78, pav. 7­-21
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 141
  • Pranas Kulikauskas. Paveisininkų piliakalnis ir jo tyrinėjimai. – Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. – Vilnius, 1970. – I. 11. – P. 227–246
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. – Vilnius. 1997. – P. 84-­85
  • Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse. – Lituanistica. – 1991. – Nr. 4. – P. 27, 31–32

NuorodosKeisti