Atverti pagrindinį meniu

Paukštiena – naminių paukščių (vištos, kalakutai, antys, žąsys, putpelės, povai) ir laukinių jų giminaičių mėsa. Pačia vertingiausia paukštiena laikoma krūtinėlė (skraidomasis raumuo) ir šlaunelės (vaikščiojamasis raumuo). Krūtinėlė vadinama balta paukštiena dėl savo šviesesnės spalvos. Tai lemia mažesnis mioglobino kiekis, negu tamsia paukštiena vadinamuose vaikščiojamuosiuose raumenyse.

Paukštiena LietuvojeKeisti

Dažniausiai vartojama vištiena ir kalakutiena. Kiekvienas Lietuvos gyventojas kasdien suvartoja apie 20 g paukštienos [1].

Mitybinė vertėKeisti

100 g vištienos odelės yra 135 mg cholesterolio. Tai beveik 2,5 karto daugiau negu vištienos krūtinėlės mėsoje. Vištienoje yra daug baltymų (nuo 18 iki 21 proc.) – iki 10 proc. daugiau nei kiaulienoje – ir mažai riebalų (nuo 9 iki 18 proc.) – net iki 40 proc. mažiau negu kiaulienoje. Vištiena turi daugiau raumeninio audinio (baltymų), žmogaus organizmui būtinų nepakeičiamų aminorūgščių (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino). Aminorūgščių kiekiu vištiena prilygsta jautienai.

100 g vištienos krūtinėlės be odelės (Energinė vertė – 108 kcal):

Vandens 74,3 g. Natrio 61 mg. Vitamino A 6 µg
Baltymų 23,6 g. Magnio 33 mg. Vitamino E 0,3 mg
Riebalų 0,9 g. Fosforo 146 mg. Vitaminų B1, B2 2,4 mg.
Angliavandenių 0,3 g. Kalio 328 mg. Vitamino PP 11,2 mg.
Cholesterolio 59 mg. Kalcio 5 mg. Vitamino B6 0,55 µg
Mineralinių medžiagų 1,0 g. Geležies 0,4 mg. Vitamino C 0,7 mg
Jodo 4 µg Cinko 0,72 mg. Folio r. 4 µg
Seleno 11 µg

Kalakutiena, kaip ir vištiena, yra mažai kaloringas produktas, kuriame yra gana didelis baltymų ir mažas riebalų kiekis. Valgant kalakutieną gaunama iki 30 proc. paros normos vit. B6, joje gausu cinko, geležies, fosforo ir magnio. Kadangi šioje mėsoje yra palyginti mažas kolageno kiekis, todėl ji lengvai virškinama. Kalakutiena yra rečiausiai alergiją sukelianti mėsos rūšis.

ProdukcijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti