Pasaulio prokalbė

Pasaulio prokalbė – hipotetinė prokalbė, spėjamoji visų pasaulio kalbų (išskyrus ženklų kalbas) pradininkė. Prokalbės duomenų istoriniuose šaltiniuose neaptinkama, o pasaulio prokalbės idėja remiasi monogenetine prielaida, t. y., kad visos pasaulio šnekamosios kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos.

IstorijaKeisti

Pirmasis pasaulio prokalbės idėją 1905 m. iškėlė italų kalbininkas A. Trombetis.[1] Jo spėjimu, šioji prokalbė galėjusi būti vartojama prieš 100–200 tūkst. metų.[2] Nepaisant to, daugelis XX a. pradžios kalbininkų šios idėjos nepalaikė, tačiau XX a. viduryje ją ėmė paremti žymus JAV kalbininkas M. Svodešas,[3] o vėliau ir kiti žymūs JAV kalbininkai.

Laikas ir vietaKeisti

Kadangi pasaulio prokalbė yra hipotetinė, jos ypatybes sunku nustatyti. Spėjama, kad ji galėjusi atsirasti paleolite, prieš 50 tūkst. metų. 2011 m. „Science“ žurnale vienas straipsnis iškėlė hipotezę, kad visų žmonijos kalbų tėvynė turėtų būti Afrika ir susiformavo dar iki žmonėms migruojant iš Afrikos į kitus žemynus.[4]

ŽodynasKeisti

1994 m. M. Rulenas ir Dž. Bengtsonas sudarė 27 pagrindinių šaknų, iš kurių susidarė vėlesnių kalbų žodžiai, sąrašą.[5]

  1. aja – „motina
  2. bu(n)ka – „kelis; lenkti“
  3. bur – „pelenai, dulkės
  4. čun(g)a – „nosis; kvepėti“
  5. kama – „laikyti rankoje“
  6. kano – „ranka
  7. kati – „kaulas
  8. k'olo – „skylė
  9. kuan – „šuo
  10. ku(n) – „kas?“
  11. kuna – „moteris
  12. mako – „vaikas
  13. maliq'a – „čiulpti, žindyti; krūtis
  14. mana – „stovėti, likti“
  15. mano – „vyras
  16. mena – „galvoti“
  17. mi(n) – „ką?“
  18. pal – „du
  19. par – „skristi“
  20. poko – „ranka
  21. puti – „vulva
  22. teku – „koja, pėda
  23. tik – „pirštas; vienas
  24. tika – „Žemė
  25. tsaku – „koja, pėda
  26. tsuma – „plaukas
  27. ʔaq’wa – „vanduo

ŠaltiniaiKeisti

  1. Trombetti, Alfredo (1905). L'unità d'origine del linguaggio. Bologna: Luigi Beltrami.
  2. Trombetti, Alfredo (1922–1923). Elementi di glottologia. Bologna: Zanichelli.
  3. Ruhlen, Meritt (1994). The Origin of Language: Tracing the Evolution of the Mother Tongue. Stanford: Stanford University Press.
  4. Quentin D. Atkinson (2011). Phonemic Diversity Supports a Serial Founder Effect Model of Language Expansion from Africa. Science. 332 (6027): 346–349.
  5. Meritt Ruhlen; John Bengtson (1994). Global etymologies. On the Origin of Languages: Studies in Linguistic Taxonomy. pp. 277–336. PDF