Pasaulio laimės ataskaita
Pasaulio laimės ataskaita (angl. World Happiness Report) – nuo 2012 m. Jungtinių Tautų darniosios plėtros sprendinių tinklo skelbiama ataskaita. Šioje ataskaitoje, remiantis pasaulinės apklausos duomenimis, pateikiama informacija apie tai, kaip žmonės vertina savo gyvenimą daugiau nei iš 150 pasaulio šalių. „Gallup“ tyrimų bendrovė nuo 2005 m. atlieka Pasaulinio laimės indekso (angl. World Happiness Index) tyrimą.[1]
Metodas redaguoti
Sudarant indeksą gyventojų prašoma įvertinti savo laimės lygį. Tyrime remiamasi E. Dienerio subjektyvios gerovės samprata. Matuojami trys pagrindiniai komponentai: subjektyvus žmogaus viso gyvenimo įvertinimas, kasdien patiriamos teigiamos ir neigiamos emocijos (matuojama pasitenkinimo gyvenimu ir patirtų emocijų klausimu atsižvelgiant į vakarykštės dienos savijautą).[1]
Aiškinant laimės variaciją skirtingose valstybėse pasitelkiami šeši kintamieji, lemiantys aukštesnį gyvenimo kokybės vertinimą: vienam gyventojui tenkanti BVP dalis (ekonominis rodiklis, parodantis šalies ekonominį išsivystymo lygį), duomenys apie gyventojų sveikatą (sveiko gyvenimo trukmė) ir medicinos prieinamumą, socialinės pašalpos, asmeninės ir pilietinės laisvės, dosnumas (asmenų noras užsiimti labdara, savanoryste) ir korupcijos paplitimas arba jos suvokimo lygis.[2]
Šalia bendrų laimės rodiklių yra pristatoma išsami analizė apie pasaulio šalių gerovės lygį ir jos ryšį su kitais pasaulyje vykstančiais socialiniais, ekonominiais ir politiniais procesais (pvz., pandemijomis, karais, recesijomis), taip pat besikeičiančiomis žmonių nuostatomis (pvz., tvarios visuomenės, nelygybės, pabėgėlių, politinio ir pilietinio aktyvumo, bendruomeniškumo ir kt. klausimais).[1]
Išvados redaguoti
2022 m. pirmąjį dešimtuką sudaro beveik vien Europos valstybės su dviem išimtimis: Suomija, Danija, Islandija, Šveicarija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Švedija, Norvegija, Izraelis ir Naujoji Zelandija. Suomija užima pirmąją vietą jau penktus metus iš eilės.[3] Kaip teigiama tyrimo išvadose, Suomijos gyventojai esti laimingiausi todėl, kad gali pasidžiaugti gera gyvenimo kokybe, socialiniu saugumu ir viešosiomis paslaugomis, o nelygybė ir skurdas šioje šalyje – tarp mažiausių visoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Buvo manoma, kad ilgos ir tamsios Suomijos žiemos lemia paplitusį alkoholizmą ir didelį savižudybių skaičių, bet dešimtmetį trukusi visuomenės sveikatos kampanija padėjo šiuos skaičius sumažinti daugiau nei dvigubai.[4]
2022 m. Lietuva sąraše užėmė 34 vietą, Estija – 36, o Latvija – 42.[3] Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2006 metų. Laimės indekso Lietuvoje dinamika rodo, kad žemiausias laimės indeksas buvo fiksuotas 2010 metais. Tokį kritimą galima sieti su 2008 m. ekonomine krize ir jos padariniais, lėmusiais ekonominį ir psichologinį nestabilumą, nesaugumą.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Kaip matuojama laimė? Filosofija. Sociologija. 2020. T. 31. Nr. 2, p. 107–116, Lietuvos mokslų akademija, 2020
- ↑ „Kodėl Šiaurės šalys laikomos laimingiausiomis pasaulyje?“. 15min. 2020-07-11. Nuoroda tikrinta 2022-06-05.
- ↑ 3,0 3,1 „Paskelbtos laimingiausios pasaulio šalys“. 15min. 2022-03-18. Nuoroda tikrinta 2022-06-05.
- ↑ „Paskelbtas laimingiausių pasaulio šalių reitingas“. LRT. 2021-03-19. Nuoroda tikrinta 2022-06-05.