Pasaulinis korupcijos barometras

Pasaulinis korupcijos barometras (angl. Global Corruption Barometer) – pasaulinio masto tyrimas apie požiūrį į korupciją ir korupcijos patirtį. Pasaulinis korupcijos barometrą pagal visuomenės nuomonės apklausas sudaro tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“.[1] 2010 metais tyrime dalyvavo daugiau nei 91 500 žmonių iš 86 šalių.

RezultataiKeisti

2010 metais daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų, vertindami pastarųjų trejų metų korupcijos mastą, teigė, kad korupcija išaugo. Daugiausiai taip teigiančiųjų buvo Europos Sąjungoje ir Šiaurės Amerikoje, mažiausiai – Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose. Labiausiai korumpuotomis buvo įvardintos politinės partijos (taip teigė 79 proc. apklaustųjų), valstybės tarnautojai, įstatymų leidžiamoji valdžia, mažiausiai - nevyriausybinės organizacijos ir kariuomenė. Respondentų klausta, ar tam tikrose institucijose jiems yra tekę mokėti kyšį. Paaiškėjo, kad smulkioji korupcija labiausiai paplitusi Afganistane, Kambodžoje, Kamerūne, Indijoje, Irake, Liberijoje, Nigerijoje, Palestinoje, Senegale ir Ugandoje. Daugiau nei 50 proc. respondentų šiose šalyse teigė mokėję kyšį institucijoms per pastaruosius 12 mėn. Mažiausi smulkiosios korupcijos mastai užfiksuoti Austrijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Honkonge, Islandijoje, Airijoje, Izraelyje, P. Korėjoje, Nyderlanduose, Naujoje Zelandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje. Šiose šalyse mažiau nei 5 proc. respondentų nurodė mokėję kyšį per pastaruosius 12 mėn. Kyšiai dažniausiai mokėti policijai (29 proc.).

Vienas iš keturių respondentų teigė nepasitikintys jokia institucija, o daugiausiai pasitikėjimo teikia žiniasklaida. 7 iš 10 respondentų mano galintys prisidėti prie kovos su korupcija ir išreiškė norą pranešti apie pastebėtą korupcijos atvejį. Tuo metu Lietuvoje, Pasaulinio korupcijos barometro duomenis, korupcijos mastai nemažėja. Remiantis 2009 metų rezultatais, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų arba jų šeimos narių buvo davę kyšį, 2010 metais rezultatai liko tokie patys.[2] Tai - didžiausias rodiklis tarp tyrinėtų ES šalių, ir vienas didžiausių pasaulyje.[3] Pagal korupcinį pažeidžiamumą Lietuva 2010 metais atsidūrė antroje vietoje su tokiomis šalimis kaip Azerbaidžanas, Bolivija, Salvadoras, Gana, Kenija, Libanas, Meksika, Moldova, Mongolija, Pakistanas, Ukraina, Vietnamas ir Zambija.[4] Lietuvos gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos yra politinės partijos, Seimas ir teismai, mažiausiai - kariuomenė, religinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos. Dauguma ES gyventojų labiausiai korumpuotomis laikė politinės partijas. 2009 metais Lietuvos gyventojai korumpuočiausiais įvardino valstybės tarnautojus, teismus ir Seimą.

Pasaulinis korupcijos barometras ir korupcijos suvokimo indeksasKeisti

Abu jie skirti korupcijai matuoti ir tirti, tačiau turi skirtumų. Visų pirma, skiriasi duomenų surinkimo metodai – pasaulinio korupcijos barometro rezultatai gaunami iš visuomenės nuomonės apklausų, o korupcijos suvokimo indeksas sudaromas pagal ekspertų vertinimus. Antra, pasaulinio korupcijos barometro imtis yra didelė ir ji skaičiuojama nuo visų tyrime dalyvaujančių šalių gyventojų kiekio. Tuo metu korupcijos suvokimo indeksui matuoti naudojami kelių ekspertų vertinimai. Trečia, tiriami bei matuojami skirtingi korupcijos problemos aspektai. Pasaulinis korupcijos barometras rodo visuomenės nuomonę apie korupciją, jos įtaką, patirtį kyšininkaujant. Korupcijos suvokimo indeksas atspindi korupcijos viešajame sektoriuje ir politikoje vertinimą atliekamą ekspertų.

ŠaltiniaiKeisti