Parurezė

Parurezė arba urofobija (lot. ir angl. paruresis) - socialinio nerimo sutrikimo forma^[1], pasireiškianti negalėjimu nusišlapinti šalia esant aplinkiniams (realiems ar įsivaizduojamiems), pvz., viešuosiuose tualetuose. Ši fobija labiau paplitusi tarp vyrų, nors yra ir nuo jos kenčiančių moterų.

Daug žmonių trumpuose, pavieniuose momentuose patiria sunkumą nusišlapinti tokiose situacijose, kai arti yra kiti žmonės. Tokiu atveju parurezė gali būti paprastas drovumas, gėdijimasis, kad kas nors pamatys lytinius organus, ar baimė būti pastebėtam nenusišlapinus. Kai kuriems žmonėms gali neišeiti nusišlapinti judančiose transporto priemonėse, kai kuriuos gali trikdyti garsas, sukeltas jų šlapinimosi tyliuose viešuosiuose tualetuose. Kraštutiniais atvejais paruretikas nusišlapinti gali tik būdamas visiškai vienas namuose ar taikant kateterizaciją.^[2]

Nors dauguma kenčiančiųjų teigia, kad tokia būsena atsirado paauglystės metais, ji gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Kai kurie paruretikai sąmoningai kenčia norą šlapintis, vengia gerti skysčių, o šlapintis eina tik į neužimtus viešuosius tualetus. Ūmiais atvejais šis sutrikimas gali labai veikti žmogaus gyvenimą. Priklausomai nuo ūmumo, įveikti parurezę be psichologo, neuropatologo ar palaikančiųjų pagalbos gali būti itin sunku. Ūmią parurezę kenčiantys žmonės gali vengti vykti toli nuo savo namų ar negalėti užmegzti intymių santykių. Kai kurie nusišlapinti negali net namie, jei kas nors yra netoliese.

Kai kurie narkotikai, tokie kaip heroinas, hidrokodonas ar ypač metadonas, gali sukelti sunkumą šlapinantis. Tai priklauso nuo ūmumo ir nuo žmogaus, tačiau daug piktnaudžiaujančių ir vartojančių šias medžiagas asmenų kenčia nuo parurezės. Iš dalies tai yra fizinio pobūdžio padarinys.

Termino pavadinimas redaguoti

Terminą parurezė (paruresis) sugalvojo Viljamsas ir Degenhartas (1954) savo pranešime „Parurezė: šlapinimosi sutrikimo tyrimas“ (Paruresis: a survey of a disorder of micturition) Psichologijos žurnale (Journal of Psichology) 51:19-29. Jie ištyrė 1419 koledžo studentų ir nustatė, kad 14,4% buvo patyrę parurezę, atsitiktinai ar pasikartojančiai.

Parurezė dar vadinama urofobija ar drovios šlapimo pūslės sindromu.

Pripažinimas redaguoti

Pasaulyje didėja šios būsenos pripažinimas. Yra įsteigta net Tarptautinė ir Europos parurezės asociacija. Vis labiau ši būsena pripažįstama JK sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) ir pačios vyriausybės. JAV DSM-IV šią būseną klasifikuoja kaip socialinio nerimo sutrikimo formą ar socialinę fobiją, nors tai yra ginčijama kai kurių klinicistų.^[3]

Šaltiniai redaguoti

↑ Baimė šlapintis viešose vietose Infomed.lt
↑ Paruresis - shy bladder syndrome - Better Health Channel Archyvuota kopija 2006-09-02 iš Wayback Machine projekto.
↑ Hammelstein P, Soifer S (2006). „Is "shy bladder syndrome" (paruresis) correctly classified as social phobia?“. Journal of anxiety disorders. 20 (3): 296–311. doi:10.1016/j.janxdis.2005.02.008. PMID 16564434.

Taip pat skaitykite redaguoti

Parkopresė, Fobija Tuštinantis

Nuorodos redaguoti

Tarptautinė parurezės asociacija
Europos parurezės asociacija Archyvuota kopija 2008-02-14 iš Wayback Machine projekto.

[1] Baimė šlapintis viešose vietose Infomed.lt

[2] Paruresis - shy bladder syndrome - Better Health Channel Archyvuota kopija 2006-09-02 iš Wayback Machine projekto.

[3] Hammelstein P, Soifer S (2006). „Is "shy bladder syndrome" (paruresis) correctly classified as social phobia?“. Journal of anxiety disorders. 20 (3): 296–311. doi:10.1016/j.janxdis.2005.02.008. PMID 16564434.

[1]

[2]

[3]