Parnaiba (upė)
| Parnaiba | |
|---|---|
 Parnaiba
| |
| Ilgis | 1850 km |
| Baseino plotas | 350 000 km² |
| Vidutinis debitas | 2400 m³/s |
| Ištakos | Brazilijos plokščiakalnis |
| Žiotys | Atlanto vandenynas |
| Šalys |  Brazilija
|
 Vikiteka |
Parnaiba |
Parnaiba (port. Rio Parnaíba) – upė šiaurės rytų Brazilijoje, Piaujo ir Maranjauno valstijose. Prasideda Brazilijos plokščiakalnyje, Mangabeiraso plynaukštėje, ~760 m aukštyje,[1] susiliejus Maranjauno, Kuriolos ir Lontra Piaujo upėms. Teka į šiaurės rytus, per visą savo ilgį sudaro Piaujo ir Maranjauno valstijų ribą, žemupyje kerta Parnaibos dubumą. Įteka į Atlanto vandenyną netoli Parnaibos miesto, sudaro deltą.[2]
Didžiausi intakai: Balsasas (kairysis), Urusui Pretas, Gurguėja, Itaueira, Kanindė, Potis, Longa (dešinieji).[1]
Aukštupyje ir vidurupyje vaga slenkstėta. Parnaiba laivuojama žemupyje. Vandens lygis labai svyruoja. Aukštupys patvinsta dažniausiai vasarą, vidurupis ir žemupys rudenį.[3] Ant upės įrengta Boa Esperansos hidroelektrinės užtvanka.[4] Aukštupyje įsteigtas Parnaibos ištakų nacionalinis parkas. Upės baseinas tankiai gyvenamas. Didesni miestai prie Parnaibos: Alto Parnaiba, Urusui, Gvadalupė, Florianas, Amarantė, Terezina, Timonas, Luizlandija, Parnaiba.[5]
Upėje aptikta ~140 vietinių žuvų rūšių, iš kurių ~40 % endeminės.[6]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
- ↑ Mapa físico do estado Maranhão, DNIT, 2009.
- ↑ Parnaíba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 330
- ↑ Mapa Multimodal Maranhão, DNIT, 2013.
- ↑ Ramos, T.P.A.; Ramos, R.T.C.; and Ramos, S.A.Q.A. (2014). Ichthyofauna of the Parnaíba river Basin, Northeastern Brazil. Biota Neotrop. 14(1).
