Parkavimo daviklis
Parkavimo daviklis – atstumo daviklis, įmontuotas kelių transporto priemonėje, skirtas vairuotojo bei borto kompiuterio informavimui apie atstumą iki kliūties kelyje bei jos kryptį. Parkavimo davikliai veikia ultragarso arba elektromagnetinio lauko technologijų pagrindu.
Išradėjai redaguoti
Jau aštuntame XX a. dešimtmetyje vokiečių išradėjas Rainer Buchmann sukonstravo parkavimo daviklius.[1] O 1984 m. gruodžio 1 d. Massimo Ciccarello ir Ruggero Lenci Italijoje pateikė prašymą ultragarso parkavimo davikliams patentuoti. 1988 m. lapkričio 16 m. Italijos Pramonės ministerija suteikė jiems patentą numeris 1196650[2]
Klasifikacija redaguoti
Ultragarsiniai parkavimo davikliai redaguoti
Šie parkavimo davikliai naudoja ultragarso bangas pamatuoti atstumui iki netoliese esančių objektų. Ultragarsiniai parkavimo davikliai montuojami galiniame, kartais priekiniame bamperiuose, o kartais paslepiami automobilio dizaino elementuose, pavyzdžiui, grotelėse ar nišose.
Ultragarsiniai parkavimo davikliai skleidžia akustinius aukšto dažnio impulsus, o sistemos procesorius apskaičiuoja atstumą iki kliūties pagal nuo objekto atsimušusį ir grįžusį ultragarso signalą.[3] Šiuos duomenis parkavimo daviklio procesorius paverčia vairuotojui lengvai suprantamu garsiniu ir/arba vaizdiniu signalu, kuriuo vadovaudamasis vairuotojas sužino apie kliūties kryptį, bei atstumą iki jos net vizualiai kliūties nematydamas. Parkavimo daviklių sistemose, kurios apie kliūtį informuoja vaizdine indikacija, tai dažniausiai būna LED ar LCD ekranėlis. Ekranėliuose būna atvaizduojamas atstumas iki objekto. Kartais ši informacija perduodama į automobilio pagrindinį ekraną, kuriame arti esantys objektai pažymimi spalvotais rėmeliais.
Dažniausiai galiniai parkavimo davikliai aktyvuojami tuomet, kai įjungiama atbulinė pavara, o išsijungia tada, kai iš atbulinės pavaros perjungiama į bet kurią kitą. Priekiniame bamperyje sumontuoti parkavimo davikliai gali būti įjungiami bei išjungiami rankiniu būdu, arba gali įsijungti patys esant mažam automobilio greičiui. Taip daroma tam, kad būtų išvengta klaidingų pavojaus signalų, pavyzdžiui, eismo spūstyse.
Kadangi ultragarso pagrindu veikianti parkavimo sistema atstumą nustato pagal grįžtantį ultragarso signalą, sistema gali nepastebėti objektų, kurių paviršius aptakus, arba smulkių objektų, pavyzdžiui, smulkaus stulpo ar pailgo objekto nukreipto į daviklį. Objektai plokščiu paviršiumi nukreipti kampu į siųstuvą gali atspindėti ultragarso signalą kita kryptimi, tuomet šis signalas negrįš atgal į parkavimo daviklį ir sistema tokio objekto neužfiksuos.
Idėją davikliams davė prietaisas pavadinimu Sonic Pathfinder,[4] šis prietaisas buvo skirtas padėti akliesiems orientuotis aplinkoje. Abu prietaisus XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje išrado Tom Heyes, tuo metu dirbęs aklųjų mobilumo tyrimų skyriuje Notingamo universitete Jungtinėje Karalystėje. Užpatentavęs prietaisą 1983 m. Heyes pasiūlė jį „Jaguar Cars“ gamintojui Koventryje. Išbandę išradėjo automobilį su įmontuotais parkavimo davikliais, „Jaguar Cars“ atstovai mandagiai atsakė: „Jums patinka šis produktas todėl, kad jūs esate vienaakis vairuotojas, kuriam sunku suvokti atstumą. Kitiems žmonėms šis produktas nereikalingas.“
Heyes surado vietinį gamintoją, su kuriuo pagamino 150 parkavimo daviklių sistemų, kurias sumontavo degalus pervežančiuose sunkvežimiuose, krovininėse mašinose ir kurjerių automobiliuose. Vos keletas jų buvo sumontuota lengvuosiuose automobiliuose dėl to, kad niekas nenorėjo gręžti skylių savo mašinų bamperiuose.
Elektromagnetiniai parkavimo davikliai redaguoti
Elektromagnetiniai parkavimo davikliai buvo pakartotinai išrasti 1992 m. Mauro Del Signore.[5] Elektromagnetiniai davikliai veikia kuomet automobilis lėtai juda kliūties kryptimi. Kuomet davikliai užfiksuoja kliūtį, automobiliui sustojus, sistema kurį laiką toliau siunčia signalą apie užfiksuotą objektą. Jei mašina tęsia savo judėjimą kliūties kryptimi, sistemos pranešimo tonas darosi vis ryškesnis, kol atstumas iki kliūties mažėja. Elektromagnetiniai parkavimo davikliai dažnai parduodant pateikiami klientui kaip nereikalaujantys jokio pastebimo kontakto su išore pro bamperio paviršių, todėl kad jie montuojami iš vidinės detalės pusės ir nėra matomi iš išorės. Dabar dažnai jie komplektuojami kartu su galinio vaizdo kamera. Nuo 2018 m. visi JAV parduodami nauji automobiliai privalės turėti galinio vaizdo kamerą kartu su parkavimo davikliais.
Aklosios zonos monitoriai ir kitos technologijos redaguoti
Aklosios zonos monitoriai yra automobilių priedai, kurie stebi vairuotojo akląją zoną ir perduoda jos vaizdą vairuotojui. Kartais tokia sistema turi ir pranešimo apie artėjantį transportą funkciją. Ši funkcija praneša vairuotojui, išvažiuojančiam iš parkavimo vietos, apie iš šonų artėjančias kitas transporto priemones.[6][7][8]
Išanšos redaguoti
- ↑ Die Welt:Jetzt kommt der Nachfolger des Regenbogen-Porsche
- ↑ Fonte: UIBM Ministero dello Sviluppo Economico Archyvuota kopija 2015-02-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Mercedes Benz Parktronic system (PTS)“. Launch Tech. Suarchyvuotas originalas 2009-05-01. Nuoroda tikrinta 2008-07-13.
- ↑ „Gateway to Perceptual Alternatives“. Perceptual Alternatives.
- ↑ „Electromagnetic Parking Sensor patent“.
- ↑ Ford Motor Company (2008). „See It, Hear It, Feel It: Ford Seeks Most Effective Driver Warnings for Active Safety Technology. Increased warnings indicate potentially hazardous lane changes“. Gale, Cengage Learning/Free Library. Suarchyvuotas originalas 2017-07-30. Nuoroda tikrinta 2013-08-11.
- ↑ Jensen, Christopher (2009-08-18). „Are Blind Spots a Myth?“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2013-08-09.
- ↑ Automobile Blind-Spot Monitoring System, Tri-City Insurance News, 2006-01-27 Archyvuota kopija 2009-12-13 iš Wayback Machine projekto.