Pareto principas, kitaip Pareto taisyklė arba 20/80 taisyklė, teigia, kad 20 % pastangų duoda 80 % rezultatų, o likę 80 % pastangų – tik 20 % rezultatų. Tolimesni pagerinimai ne visada pasiteisina (žr. Pareto kreivė).

20/80 nereiškia tikslių proporcijų ir laikoma mnemonine taisykle, o ne realiais orientyrais. Iš tikro sprendžiant skirtingus uždavinius reikia atlikti statistinius tyrimus.

Istorija redaguoti

Tai universalus principas, suformuluotas italų ekonomisto ir sociologo Vilfredo Pareto 1897 m., vėliau ištyrinėtas anglo Ričardo Koho. Savo rezultatus pateikė knygoje „20/80 principas: didelių turtų pasiekimo rezultatai įdedant mažas pastangas“.

Šis principas pasireiškia įvairiose srityse. Pavyzdžiai: 20 % žmonių priklauso 80 % kapitalo; 80 % žmonių lankosi 20 % internetinių svetainių; 20 % įmonės darbuotojų atlieka 80 % darbo; 80 % darbo atliekama per 20 % laiko ir kt. Šituose tvirtinimuose pagrindas yra ne reikšmė, o pats tokių skirtumų egzistavimas.

Pagrindiniai Pareto taisyklės teiginiai redaguoti

  • Svarbių faktorių nedaug, o trivialių faktorių daugybė – tik vienetiniai veiksniai priveda prie svarbių rezultatų.
  • Didžioji dalis pastangų neduoda laukiamų rezultatų.
  • Tai, ką mes matome, dažniausiai skiriasi nuo to, ką gauname, – visada yra paslėptos jėgos.
  • Įprastai labai sudėtinga aiškintis kas vyksta, o dažniausiai ir nereikia: svarbu tik žinoti, ar jūsų idėja veikia, ar ne, ir ją keisti taip, kad ji veiktų, o toliau palaikyti situaciją tol, kol idėja nustos dirbti.
  • Daugumą sėkmingų įvykių lemia mažas kiekis našių jėgų; daugumą nemalonumų lemia mažas kiekis našių jėgų.
  • Didžioji dalis darbo, grupėje ar individualiai, paprasčiausiai yra nenaudinga ir nepadeda siekti rezultato.

Nuorodos redaguoti