Parasparnis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Parasparnis – lengvas, bet už orą sunkesnis skraidymo aparatas, neturintis standžios struktūros, sudarytas iš lengvos medžiagos ir stropų (plonų virvelių).
Naudojamas sklandymui aukštyn kylančiuose šilto oro srautuose taip, kaip tai daro sklandytuvai ir skraidyklės. Parasparnis dažnai painiojamas su parašiutu. Iš tikrųjų, jie labai panašūs, tačiau skiriasi paskirtis. Parašiutas skirtas saugiai nusileisti ant žemės, o parasparnis – kuo ilgiau skrieti ore.
Prižiūrint instruktoriui, skraidyti parasparniu galima išmokti per 10 užsiėmimų. Parasparnis skrydžiui paruošiamas per 5 minutes. Visa įranga sveria 15-20 kg ir telpa vidutinio dydžio kuprinėje. Pakilti į orą galima startuojant nuo kalvos šlaito, o lygumose – naudojant specialų įrenginį – išvilktuvą. Esant palankioms oro sąlygoms, galima visą saulėtą dieną skraidyti nenusileidžiant.
Parasparnio piloto „darbo vieta“ – pakabinimo sistema – specialus „krėslas“, kuriame patalpinamas atsarginis parašiutas, variometras-aukštimatis, navigacinė įranga (GPS imtuvas, žemėlapis, kompasas), fotoaparatas, vandens gertuvė ir kita įranga.
Skrydžio parasparniu nuotolio rekordas – virš 500 km, Lietuvoje – virš 295 km. Didžiausias parasparnio greitis – 60-65 km/h, kai kuriose aerobatikos figūrose – virš 100 km/h. Turėdamas minimalų žemėjimo greitį 1 m/s ir nedidelį viražo spindulį, parasparnis kildamas aukšty šiltuose oro srautuose sugeba aplenkti patį tobuliausią sklandytuvą. Parasparniu galima daryti įvairias aerobatikos figūras: „mirties kilpą“, „statinę“, „kūlverstį pirmyn“ ir kitas.
