Parana
Parana ties Paranos miestu (Argentina)
Parana ties Paranos miestu (Argentina)
Ilgis 2570 km
Baseino plotas 2 800 000 km²
Vidutinis debitas 17 500 m³/s
Ištakos Brazilijos plokščiakalnis
Žiotys La Plata
Šalys Brazilijos vėliava Brazilija
Paragvajaus vėliava Paragvajus
Argentinos vėliava Argentina
Commons-logo.svg Vikiteka Parana

Parana (isp. ir port. Paraná) – Pietų Amerikos upė, tekanti Brazilijos, Paragvajaus ir Argentinos teritorijomis. Ilgis 2570 km (su Paranaiba 3998 km). Tai antroji pagal ilgį žemyno upė (po Amazonės). Prasideda susiliejus Rio Grandės ir Paranaibos upėms Brazilijoje, maždaug 20° pietų platumos ir 51° rytų ilgumos ir teka į pietryčius apie 620 km iki Itaipu užtvankos, tada suka į pietus ir 190 km teka Brazilijos ir Paragvajaus pasieniu iki santakos su Igvasu, o nuo Brazilijos, Paragvajaus ir Argentinos pasienio sandūros skiria Argentiną ir Paragvajų. Tarp Apipės ir Paragvajaus intakų upės teka į vakarus, o toliau teka į pietus iki žiočių, kur susiliedama su Urugvajaus upe suformuoja La Platos estuariją ir įteka į Atlanto vandenyną.

Paranos estuarija iš kosmoso

Didelis Paranos baseinas apima Paragvajų, dalį pietinės Brazilijos, šiaurės Argentinos, šiek tiek Bolivijos ir didžiąją Urugvajaus dalį. Paranos debitas žiotyse prilygsta Misisipės deltos debitui.

Didžioji Paranos vagos dalis yra laivuojama, todėl ji yra svarbi regioninė transporto arterija. Ant Paranos pastatytos dvi didelės hidroelektrinės: Itaipu (galingumas 14 MW, didžiausia pasaulyje) ir Jasireta.

Didžiausi pakrantės miestai: [[Posadas]as], Korientesas (Corrientes), Eskina (Esquina), Martinas (Martín), Rosarijas (Rosario), San Pedras, Saratė (Zárate), Kampana (Campana), Buenos Airės, Kolonija (Colonia), Montevidėjas.

Svarbiausi duomenysKeisti

  • Ilgis: 2 570 km (su Paranaiba 3 998 km)
  • Baseino plotas: 2 582 672 (2,8 mln.) km²
  • Žuvų rūšių: 355 (iš jų 32 introdukuotos)
  • Ramsaro konvencijos saugomų teritorijų: 7
  • Užtvankų (visame baseine): 29
  • Projektuojamų užtvankų (2006 m.): 4

NuorodosKeisti