Papušių piliakalnis
| Papušių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Papušių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Panevėžio rajonas | ||
| Seniūnija | Naujamiesčio seniūnija | ||
| Aukštis | 1,5 m | ||
| Plotas | 12x30 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1938, 1968, 1994 | ||
| Registro Nr. | / 20527 / | ||
Papušių piliakalnis – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 20527; naujai išaiškinamųjų sąraše Nr. 2422) Panevėžio rajono savivaldybėje, Papušių kaime. Pasiekiamas iš plento Panevėžys – Šiauliai Berčiūnuose, neprivažiavus Nevėžio, pasukus į kairę pietvakarių kryptimi link Nociagalos, pavažiavus 2 km iki vandens valymo įrenginių aptvertos teritorijos, nuo jos paėjus į dešinę vakarų–pietvakarių kryptimi pro aukštos įtampos elektros stulpą vedantį takelį į Nevėžio slėnį, juo pasroviui apėjus senvagę iš pietų pusės, už jos pasukus į šiaurės vakarus – iš viso 500 m, yra priekyje.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis įrengtas Nevėžio kairiojo kranto žemutinės terasos aukštumos kyšulyje, suformuotame jo senvagės. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 12 m ilgio, 30 m pločio. Jos pietinėje ir vakarinėje pusėse supiltas puslankio formos 48 m ilgio, 2 m aukščio, 14 m pločio pylimas, vakarinėje dalyje – tik 0,6 m aukščio, 4 m pločio, kurio išorinis 3 m aukščio šlaitas leidžiasi į 6 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Atrodo, kad pylimas juosė visą piliakalnio aikštelę, tačiau iš rytinės ir pietinės pusių buvo nuplautas Nevėžio. Šlaitai vidutinio statumo, vos 1,5 m aukščio.[1]
Pietrytinę griovio dalį apardė iškasta duobė. Piliakalnis apaugęs pušimis ir krūmais. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu paminklu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 3000 m².
Tyrimai
redaguotiPiliakalnį 1938 m. tyrė Vytauto Didžiojo karo muziejus, 1968 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas. 1994 m. Povilas Tebelškis piliakalnyje ištyrė bendrą 19 m² dydžio plotą, nustatė, kad pylimas supiltas per 2 kartus. Pirmasis pylimas buvo 1 m aukščio, 10 m pločio, piltas iš dirvožemio su akmenimis. Antrasis pylimas piltas iš smėlio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Tričių piliakalnis 44 km | Kiūčių piliakalnis 11 km Šimonių piliakalnis 37 km |
Likalaukių piliakalnis 44 km Dakšėnų piliakalnis 48 km |
| |||||||
| Pakalniškių piliakalnis (Radviliškis) 24 km |
|
Stirniškio piliakalnis 38 km Papilių piliakalnis 40 km | |||||||||
| Baimainių piliakalnis 22 km Diauderių piliakalnis 33 km |
Upytės piliakalnis 6 km Šukionių piliakalnis 33 km |
Levaniškių piliakalnis 36 km Marijampolio piliakalnis 48 km | |||||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 129 (Nr.544)
- Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Arūnas Strazdas. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 289.
- Juknevičius P. Papušių piliakalnis: prasimanymai ir tikrovė // Panevėžio tiesa. Panevėžys. 1989 m. vasario 12 d, p. 3.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 117.
- Povilas Tebelškis. Papušių piliakalnio 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 62–63.