Paprastoji kiauliukė

Paprastoji kiaukiukė, tradicinis sinonimas kiauliukė[3] (Saxicola rubetra) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, musinukinių (Muscicapidae) šeimos paukščių rūšis.

Saxicola rubetra
Kiauliukė (Saxicola rubetra)
Paprastosios kiauliukės patinas pavasariniu plunksniniu apdaru
Kiauliukė (Saxicola rubetra)
Paprastosios kiauliukės patelė (Škotija)
Paprastosios kiauliukės čiulbėjimas rytų Prancūzijos Aukštutinės Savojos departamente
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Musinukiniai
( Muscicapidae)
Gentis: Tikrosios kiauliukės
( Saxicola)
Rūšis: Paprastoji kiauliukė
( Saxicola rubetra)
Binomas
Saxicola rubetra
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Motacilla rubetra Linnaeus, 1758[2]
  • Pratincola rubetra (Linnaeus)
Paplitimas
Paplitimas
Paprastųjų kiauliukių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje, pagal 2016 m
     Perimvietės
     Žiemavietės

Taksonomija redaguoti

Anksčiau buvo priskiriamos strazdinių (Turdidae) šeimai.[2] Paprastosios kiauliukės į porūšius neišskiriamos.[4]

Nors ir retai, bet pasitaiko paprastųjų kiauliukių susikryžminimo atvejų su sibirinėmis juodagalvėmis kiauliukėmis (Saxicola maurus), toks atvejis užregistruotas Rusijoje. Taip pat žinoma hibridizacija su europinėmis juodagalvėmis kiauliukėmis (Saxicola rubicola) Vakarų ir Pietų Europoje.[5]

Morfologija redaguoti

Kūno ilgis 12–14 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 21-24 cm, kūno svoris nuo 13 g iki 26 g, vidutiniškai 14-19 g.[6][7][8]

Skiriamasis požymis – baltas uodegos pamatas, balti antakiai ir baltos dėmės sparnuose. Patinų nugarinė pusė juodai ruda, plunksnų kraštai rusvi ir pilkšvi. Sparnai juosvi su dviem baltais ploteliais. Pasmakrė balta. Gerklė, pagurklis ir šonai ryškiai rudi.

Snapas, kojos ir pėdos yra juodos. Akys tamsiai rudos.[6]

Patelės panašios į patinus, tačiau jų raštas ne toks ryškus. Jos veidas rudas, antakiai blankiai gelsvi, ir mažiau baltų plunksnų ant sparnų ir uodegos.[6]

Jaunikliai panašūs į pateles, tačiau jų krūtinė ir šonai tamsiai dėmėti ir nusėti taškeliais.[6]

Čiulbėjimas redaguoti

Čiulbėjimas trumpas ir greitas, arba staigiai pakeičia čiulbesį, susidedantį iš kitų įvairių balsų, įskaitant melodingų ir skardžių, bei šiek tiek mimikruoja. Dažnai čiulba naktį.[6]

Pavasarinės piršlybos redaguoti

Paprastosios kiauliukės paprastai yra monogamės, bet kartais sezono metu keičia partnerius. Patinas į veisimosi vietas atvyksta pirmas ir užima teritoriją. Jis garsiai čiulba ir rengia įmantrius pasirodymus. Tupėdamas prieš patelę, patinas čiulba su nuleistais sparnais, išskleista uodega ir pakelta galva. Paprastosios kiauliukės prisirišusios savo vietai ir kasmet grįžta į tą pačią perėjimų teritoriją.[6]

Paplitimas redaguoti

Paprastosios kiauliukės peri Europoje, į rytus Vakarų Sibire, Mažosios Azijos šiaurvakariuose ir rytuose, Kaukaze ir Irano šiaurvakariuose.[6]

Žiemoja Užsachario Afrikoje - nuo Senegalo ir į rytus iki Kenijos ir į pietus iki Zambijos. Nedidelės populiacijos taip pat žiemoja šiaurvakarių Afrikoje.[6]

Rūšis užklysta į Islandiją, Kanarų ir Žaliojo Kyšulio salas bei į šiaurinę Pietų Afrikos dalį.[6]

Paprastosios kiauliukės Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje dažna. Sezoninė migrantė.[9] Aptinkama balandžio pab. – rugsėjo mėn. Gyvena ganyklose, laukuose, pievose, pakelėse. Tupi ant aukštų žolių, sausų krūmų šakų ar elektros laidų.[9] Susijaudinus kilnoja uodegą, išsigandusi šaukia „dju-tek-tek“. Lizdą suka ant žemės, dažniausiai krūme ar po žolių kupstu. Deda 5-7 kiaušinius, kurie mėlynai žalsvos spalvos ir kartais su dėmėlėmis. Peri 13 dienų. Išsiritę jaunikliai lizdą palieka po 12 dienų. Lietuvoje išveda vieną vadą.

Mityba redaguoti

Daugiausia minta bestuburiais, pavyzdžiui, įskaitant daugybės rūšių lervomis ir suaugusiais vabzdžiais, kaip kad vabalais (Coleoptera), drugiais (Lepidoptera), dvisparniais (Diptera), skruzdėlėmis (Formicidae), bičių (Anthophila), skirtingasparniais žirgeliais (Anisoptera) ir Caelifera. Taip pat lesa vorus (Araneae), sraiges, sliekus (Lumbricina) ir keletą kitų bestuburių rūšių.[6]

Dažnai medžioja iš tupėjimo pozicijos nusileisdamos ant žemės ant čia esančio grobio. Rečiau maitinasi augmenijoje ar skrisdamos, tačiau žiemą, kai aukšta augmenija paslepia atviras vietas, tupėdamos gali atlikti staigius išskridimus pagaudamos grobį ir vėl nutupdamos į buvusią vietą ar šalia. Rudenį minta vaisiais ir sėklomis.[6]

Paprastosios kiauliukės paprastai tupi ne tokia stačia laikysena kaip europinės juodagalvės kiauliukės (Saxicola rubicola), jos ir mažiau mojuoja sparnais ir uodega, bet tik išskyrus atvejus, kai joms gresia pavojus.[6]

Taip pat skaitykite redaguoti

Kita labai artima ir panaši rūšis - europinė juodagalvė kiauliukė (Saxicola rubicola)

Šaltiniai redaguoti

  1. BirdLife International. 2016. „IUCN Red list - Saxicola rubetra. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k.
  2. 2,0 2,1 avibase.bsc-eoc.org / Whinchat Saxicola rubetra
  3. terminai.vlkk.lt / Paprastoji kiauliukė | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2024.03.03.
  4. worldbirdnames.org / Chats, Old World flycatchers | IOC World Bird List. v14.1
  5. books.google.co.uk / Handbook of Avian Hybrids of the World; By Eugene M. McCarthy, page 238 | Oxford University Press, 2006
  6. 6,00 6,01 6,02 6,03 6,04 6,05 6,06 6,07 6,08 6,09 6,10 6,11 oiseaux-birds.com / Whinchat - Saxicola rubetra
  7. birdid.no / Whinchat (Saxicola rubetra)
  8. birdsoftheworld.org / Whinchat Saxicola rubetra
  9. 9,0 9,1 vle.lt / Kiauliukė | VLE

Nuorodos redaguoti

Galerija redaguoti