Krapas
| Anethum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastasis krapas (Anethum graveolens) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Krapas (Anethum) – magnolijainių (Magnoliopsida) klasės salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis.
Lietuviškas vardas krapas kilęs iš slavų kalbų (plg. blrs. укроп (ukrop), lenk. kopr).[1]
Augalų morfologija redaguoti
Tai vienmetis, apie 50-120 cm aukščio augalas. Stiebas apvalus, turi balsvus dryžius. Lapai 3 ar 4 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedynai dideli, su 30-50 stipinų. Žiedai geltoni, žydi liepos–rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis, kurios subręsta rugpjūčio-spalio mėn.
Paplitimas redaguoti
Krapai kilę iš Viduržemio jūros pakraščių ir dabar paplitę visose šalyse.
Klasifikacija redaguoti
Lietuvoje auginama rūšis:
- Paprastasis krapas (lot. Anethum graveolens, angl. Dill, vok. Dill).
Panaudojimas redaguoti
Krapai yra kvapnūs, todėl auginami kaip prieskoniniai augalai, taip pat dažnai naudojami kulinarijoje bei konservavimui.
Juose yra eterinių aliejų, daug vitamino C.
Vaistinės augalo savybės redaguoti
Anksčiau buvo vartojamas liaudies medicinoje (skrandžio gastritui, tymų gydymui.
Krapų arbata buvo geriama nuo nemigos, viduriuojant ir t. t.
