Papilių piliakalnis
Papilių piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kelmės rajonas | ||
Seniūnija | Pakražančio seniūnija | ||
Aukštis | 7-20 m | ||
Plotas | 65x45 m | ||
Naudotas | I tūkstantmetis - XIV a. | ||
Žvalgytas | 1967 | ||
Registro Nr. | A1339 / 5119 / AR401 |
Papilių piliakalnis, Pilis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1339, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR401) – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Papilių kaimo, Pakražančio seniūnija. Pasiekiamas keliu Kražiai – Griniai Valpainių pradžioje pasukus keliuku į kairę šiaurės rytų kryptimi, pavažiavus 1 km – yra dešinėje, rytuose.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Kražantės dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 65x45 m dydžio, nelygintu viršumi, vidurys ir šiaurės rytų dalis iškilę per 2 m. Joje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. Pietvakariniame, vakariniame ir šiaurės vakariniame jos kraštuose supiltas 120 m ilgio, 2 m aukščio, 17 m pločio pylimas. Šlaitai vidutinio statumo, pietinis – 7-8 m aukščio ir 20 m nuo upės slėnio.
Aikštelė dirvonuoja, beveik visi šlaituose augę medžiai iškirsti.[1]
Tyrimai
redaguotiPiliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIV a.
Istorija
redaguotiPiliakalnyje stovėjo nuo 1253 m. minimos Kražių žemės Kražių pilis, kurios piliavietė paminėta 1394 m.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Piltinės piliakalnis 14 km Paspąsčio piliakalnis 18 km |
Papilalio piliakalnis 10 km Kalniškių piliakalnis (Vaiguva) 10 km Galinių piliakalnis 4 km |
Burbaičių piliakalnis 23 km Puikiškės piliakalnis 23 km |
|||||||||
Pilių piliakalnis 19 km Šilgalio piliakalnis 10 km |
|
Pagryžuvio piliakalnis 26 km Bulavėnų piliakalnis 22 km | |||||||||
Plūsčių piliakalnis 3 km Gegužkalnis 22 km |
Pabalčių piliakalnis 12 km Ižiniškių piliakalnis 20 km |
Gaučiškės piliakalnis 15 km Molavėnų piliakalnis 17 km |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 127 (Nr. 536)
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 28-29.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.127.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.37. P. 158.
- Romas Batūra. Kur ieškoti XIII a. vidurio „Tviremet“ // Kraštotyra. V., 1964. P.116-130.
- Bronius Dakanis. Kelmės rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. V., 1990. P.187.
- Mykolas Michelbertas. Seniausia Kelmės krašto praeitis // Kelmės kraštas. V., 1997. P.27.