Papilių šv. Vincento Ferero koplyčia

koplyčia Lietuvoje

55°41′01″š. pl. 24°52′22″r. ilg. / 55.683541°š. pl. 24.872766°r. ilg. / 55.683541; 24.872766

Papilių šv. Vincento Ferero koplyčia
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Anykščių
Savivaldybė Anykščių rajonas
Gyvenvietė Papiliai (Anykščiai)
Statybinė medžiaga Medis
Pastatyta (įrengta) 1763 m.
Stilius Liaudies architektūra

Papilių šv. Vincento Ferero koplyčiakoplyčia, veikianti Papilių kaime, Anykščių rajone. Įsikūrusi senosiose kaimo kapinėse, už 50 m į vakarus nuo Pelyšos (Viešintos intako) kairiojo kranto, prie kelio  1211  ViešintosPapiliaiPelyšėlės I . Priklauso Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijai.[1] Joje vyksta pamaldos, kasmet rugsėjo 8 d. rengiami metiniai Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Žolynėlė). Kapinėse, priešais šv. Vincento Ferero koplyčią, stovi Papilių kapinių koplyčia-mauzoliejus – dvarininkų Durasevičių palaidojimo vieta.

2017 m. koplyčia įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą.[2] Ji yra regioninis architektūros ir sakralinis paminklas. Priklauso kapinių kompleksui (kartu su šalia stovinčiu mauzoliejumi ir kapinių tvora su vartais).

Koplyčią supa veikiančios kapinės, laikomos seniausiomis ir turtingiausiomis Surdegio parapijoje. Šv. Vincento Ferero titulo koplyčia yra medinė, 20 m ilgio ir 8 m pločio. Koplyčioje yra trys altoriai, kaip manoma, ne vietinės kilmės – atvežti iš kitų religinių pastatų, kaip ir Kryžiaus kelio stotys, perkeltos iš senosios Šimonių bažnyčios (Kupiškio raj.).

Istorija

redaguoti

Medinę koplyčią 1763 m. pastatė dvarininkas Fortunatas Bilevičius, po gaisro ji atstatyta 1818 m., keliskart remontuota ir atnaujinta. Buvo įrengta klebonija. Mūrinė mauzoliejinė koplyčia pastatyta 1845 m. Ukmergės apskrities dvarininkų Jono Duraso ir jo žmonos Otilijos Bilevičiūtės-Durasienės palaikams.

18191820 m. kelis mėnesius Papiliuose kaip Subačiaus parapijos filijoje tarnavo kunigas ir poetas Antanas Strazdas, kartu ėjęs ir Pelyšų II dvaro privataus kapeliono pareigas.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Surdegio parapija
  2. „Objekto Nr. 41142 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos

redaguoti