Papūginiai paukščiai

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Papūginiai paukščiai (Psittaciformes) – paukščių (Aves) būrys. Papūgos lengvai atskiriamos iš jų didelės galvos, trumpo kaklo ir stipriai riesto snapo. Jų plunksnos kietos, ryškiai žvilgančios, dažniausiai vyraujančios žalios spalvos, kuri slepia lapijoje, su kitų ryškių spalvų dėmėmis. Du kojų pirštai nukreipti į priekį, o du atgal – tokios kojos tinka laipioti medžiais. Lipant ar laikantis snapas dažnai naudojamas vietoj trečios kojos. Sparnai paprastai siauri ir nusmailėję, todėl papūgos gali greit ir manevringai skraidyti.

Gyvena daugumoje šiltų pasaulio vietų, ypač gausu atogrąžų miškuose. Gamtoje papūgos triukšmingos ir draugiškos. Labai nedaug papūgų migruoja, nors jos gali skraidyti gana toli ieškodamos maisto.

Jos nuo seno laikomos nelaisvėje dėl grožio, proto ir gebėjimo išmokti, tai ypač matyti iš žmogaus kalbos pamėgdžiojimo, įskaitant banguotąsias papūgėles (Melopsittacus undulatus).

Minta augaliniu maistu – sėklomis, riešutais, vaisiais, nektaru ir žiedais.

Klasifikacija

Pasaulyje išskiriami 3 antšeimiai su maždaug 375 rūšimis:

• Cacatuoidea – Kakadu; 21 rūšis.
• Psittacoidea – Tikrosios papūgos; apie 350 rūšių.
• Strigopoidea – Naujosios Zelandijos papūgos; 4 rūšys.

Papūginiai paukščiai Lietuvoje

Lietuvoje stebimi gana retai, o jų statusas priskiriamas prie invazinių paukščių rūšių. Dvi rūšys:

• Kramerio žieduotoji papūga (Alexandrinus krameri)
• Paprastoji kalita ( Myiopsitta monacha)