Papšių šv. Antano koplyčia

koplyčia Lietuvoje
(Nukreipta iš puslapio Papšių koplyčia)

55°35′24.46″ š. pl. 25°22′18.28″ r. ilg. / 55.5901278°š. pl. 25.3717444°r. ilg. / 55.5901278; 25.3717444

Papšių šv. Antano koplyčia
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Anykščių
Savivaldybė Anykščių rajonas
Gyvenvietė Papšiai
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta (įrengta) XIX a. pr.

Papšių šv. Antano koplyčia – akmenų mūro koplyčia, veikianti Papšių kaime, Anykščių rajone. Įsikūrusi senosiose kaimo kapinėse, už 0,2 km į pietryčius nuo kelio  1208  ČekonysDebeikiaiŽalioji . Koplyčią supančios kapinės yra veikiančios, aptvertos akmenine tvora, jose laidojama, yra išlikusių XIX a. pabaigos paminklų – geležinių kryžių ant akmeninių postamentų. Koplyčia yra Debeikių šv. Jono Krikštytojo parapijoje.[1]

Koplyčios vidus. Viduryje, prie durų – įėjimo į rūsį dangtis. Priekyje, dešinėje – šv. Antano statulos stovas

Istorija redaguoti

Papšių koplyčia pastatyta XIX a. pradžioje kaip Aknystų dvarą valdžiusių dvarininkų Jelenskių giminės mauzoliejus, kuriame buvo palaidota apie 10 iškiliausių šios giminės atstovų: 1812 m. Napoleono žygio į Maskvą dalyvis Romualdas Jelenskis (1780–apie 1851), jo sūnėnas, vienas iš 1863 m. sukilimo organizatorių Antanas Jelenskis (18181874) ir jo žmona mokytoja Sabina Jelenskienė (?–1912), jų vaikai Marija ir Povilas (1839–apie 1884), Povilo žmona Emilija (apie 18501881) ir keletas kitų XIX a. pabaigos apylinkių dvarininkų. Koplyčios priežiūra XX a. pradžioje rūpinosi paskutinioji Aknystų dvaro savininkė, Povilo ir Emilijos Jelenskių dukra Sofija Emilija Venslovavičienė (18811964), globojusi koplyčią net ir senatvėje gyvendama Lenkijoje.

1956 m. Debeikių klebonas Laimingas Feliksas Blynas sutvarkė koplyčią ir įvedė joje šv. Antano atlaidus birželio pradžioje. 1958 m. sovietinės valdžios iniciatyva koplyčia buvo uždaryta, religinės apeigos joje nutrauktos, o kapinėse uždrausta laidotis. Per keturis dešimtmečius koplyčia buvo apleista ir išniekinta, joje buvusios kapavietės išplėštos ir sunaikintos. Tik Lietuvos Atgimimo metais vietos bendruomenės iniciatyva koplyčia buvo pradėta tvarkyti, 19901996 m. ji restauruota.[2] Koplyčioje pastatyta iš Debeikių bažnyčios gauta klausykla, iš Utenos kraštotyros muziejaus čia atkeliavo ten išsaugota šv. Antano statula, ant sienų pakabinti Jelenskių giminės portretai, šventi paveikslai, kuriuos paaukojo dvarininkų palikuonys bei vietiniai gyventojai, pastatytas tautodailininko B. Tvarkūno altorius. 1999 m. birželio 13 d. vėl iškilmingai pašventinta. Po koplyčia vėliau atnaujintas ir sutvarkytas Jelenskių šeimos mauzoliejus.

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti