Panteleimonas Ponomarenka

Panteleimonas Ponomarenka
Panteleimonas Ponomarenka
Gimė	1902 m. rugpjūčio 9 d. Šiolkovskio vs., Kubanės sritis, Rusijos imperija
Mirė	1984 m. sausio 18 d. (81 metai) Maskva, TSRS
Palaidotas (-a)	Novodevičės kapinės
Tautybė	ukrainietis
Pilietybė	TSRS
Veikla	TSKP funcionierius, TSRS diplomatas
Alma mater	Maskvos transporto inžinierių institutas
Žymūs apdovanojimai
Lenino ordinas, Spalio revoliucijos ordinas, Suvorovo ordinas, Tėvynės karo ordinas, Garbės ženklo ordinas
Vikiteka	Panteleimonas Ponomarenka

Panteleimonas Ponomarenka (rus. Пантеле́ймон Кондра́тьевич Пономаре́нко, 1902 m. rugpjūčio 9 d. Krasnodaro krašte, Rusija – 1984 m. sausio 18 d. Maskvoje) – tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, karo metu vadovavęs partizaniniam judėjimui vokiečių okupuotoje teritorijoje.

Biografija

Gimė valstiečių šeimoje, ukrainietis. 1914 m. pradėjo dirbti pameistriu siuvykloje. 1918 m. įstojo į Raudonąją armiją, Pilietinio karo dalyvis. Nuo 1919 m. dirbo naftos gavybos įmonėse ir geležinkelyje, nuo 1922 m. tapo komjaunimo funkcionieriumi.

1932 m. baigė Maskvos transporto inžinierių institutą ir vėl tarnavo armijoje. 1937 m. pradėjo partinę karjerą, dirbo VKP(b) CK instruktoriumi, skyriaus vedėjo pavaduotoju. Dėl stalininių represijų atsilaisvinant postams, greitai kilo karjeros laiptais. 1938–1947 m. buvo Baltarusijos komunistų partijos CK pirmasis sekretorius, 1944–1948 m. tuo pat metu ir Baltarusijos TSR Ministrų Tarybos pirmininkas.

1942–1944 m. vadovavo Vyriausios karinės vadovybės partizaninio judėjimo Centriniam štabui (čia vienu iš jo pavaldinių buvo Antanas Sniečkus), buvo kelių frontų karinės tarybos narys. Nuo 1943 m. – generolas leitenantas.

1948–1953 m. – TSKP CK sekretorius, nuo 1950 m. tuo pat metu – ir TSRS Paruošų ministras, o 1952 m. gruodžio mėn. – 1953 m. kovo mėn. – dar ir TSRS Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojas. Stalinas vertino P. Ponomarenkos veiklą, yra manoma, kad laikė jį galimu įpėdiniu. Po Stalino mirties pradėtas stumti nuo realios valdžios, 1953–1954 m. buvo TSRS Kultūros ministras, 1954–1955 m. – Kazachstano komunistų partijos CK pirmasis sekretorius.

1955 m. perkeltas į diplomatinį darbą – paskirtas TSRS ambasadoriumi Lenkijoje, 1957 m. – Indijoje ir Nepale, 1959 m. – Nyderlanduose. Šioje šalyje buvo paskelbtas persona non grata, kadangi dalyvavo pagrobiant tarybinę perbėgėlę Amsterdamo gatvėje ir susimušė su policininkais.

1962–1965 m. buvo TSRS atstovas TATENA. Vėliau buvo Visuomenės mokslų akademijos prie TSKP CK dėstytojas. 1978 m. išleistas į pensiją.

P. Ponomarenka buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos 1–4 šaukimų deputatas, 1939–1961 m. – TSKP CK narys, 1952 m. spalio mėn. – 1953 m. kovo mėn. – TSKP CK Politinio biuro narys, vėliau iki 1956 m. – kandidatas į Politinio biuro narius. Apdobanotas keturiais Lenino ordinais, Spalio revoliucijos ordinu, Suvorovo I-mo laipsnio ordinu, Tėvynės karo I-mo laipsnio ordinu, Garbės ženklo ordinu.

Palaidotas Novodevičės kapinėse Maskvoje.