Panevėžio mėsos kombinatas
55°44′42.6″ š. pl. 24°21′55″ r. ilg. / 55.745167°š. pl. 24.36528°r. ilg.
 Kombinato buitinis pastatas XX a. aštuntajame dešimtmetyje | |
| Pramonė | Maisto pramonė |
|---|---|
| Įkurta | 1931 m. |
| Uždaryta | 2000 m.[1] |
| Centrinė būstinė | Smėlynės g. 85, Panevėžys, Lietuva |
| Produkcija | mėsos gaminiai ir pusgaminiai, konservai |
| Darbuotojų | 1470 (1986 m.) |
Panevėžio mėsos kombinatas (1993–2000 m. – AB „Panevėžio maistas“) – buvusi įmonė Panevėžyje, Smėlynės gatvėje. Stovėjo tarp Radviliškio–Daugpilio geležinkelio ir S. Kerbedžio gatvės. Veikė nuo 1931 iki 2000 m., gamino mėsos gaminius, pusgaminius ir konservus. Sovietmečiu įmonė buvo vienas didžiausių darbdavių mieste.
Istorija
redaguoti1930 m. liepos mėnesį akcinė bendrovė „Maistas” pradėjo savo fabriko statybas Panevėžyje. Fabriką pagal inžinierių M. Ratauto ir P. Markūno projektą statė brolių Ilgovskių firma iš Kauno. 1931 m. fabrikas, dažnai vadintas Panevėžio skerdykla, pradėjo savo veiklą. Dirbo apie 90 darbininkų, per savaitę buvo paskerdžiama 3000 kiaulių, produkcija per Klaipėdos uostą buvo vežama į užsienį. Įmonė statyta tik bekonų gamybai, juos supirkdavo iš ūkininkų penkiolikoje supirkimo punktų. Vėliau pradėti supirkinėti ir triušiai, raguočiai, įrengtas paukščių skyrius su perykla ir skerdykla, atidarytas konservų skyrius, kuriame konservuota ne tik mėsa, bet ir daržovės.[2]
1935 m. dirbo 257 darbininkai ir 81 kontoros darbuotojas. Iki 1936 m. gamyba išaugo 10 kartų. Bekonai eksportuoti į Angliją, lašininės kiaulės – į JAV, Švediją, Belgiją ir kitur. Į JAV buvo gabenama ir atšaldyta produkcija, konservai, į Sovietų Sąjungą – galvijų mėsa. Dalis produkcijos realizuota vietinėje rinkoje. Fabrikas turėjo 11 parduotuvių – 6 buvo Panevėžyje, kitos – Utenoje, Radviliškyje, Rokiškyje, Biržuose, Pasvalyje. Prekyba vyko ir prie paties fabriko. Iki 1940 m., kai buvo pastatytas Cukraus fabrikas, įmonė buvo didžiausia mieste.[2]
Prie fabriko 1931–1937 m. veikė restoranas „Regina”. Jame buvo galima pigiau papietauti, nei kitur mieste, todėl jį lankydavo ne tik fabriko tarnautojai ir darbininkai, bet ir kiti miestiečiai. Fabrike buvo įsteigta sporto sekcija, veikė šaulių būrys. Šaulių kuopai priklausė beveik visi fabriko darbuotojai. Ji turėjo dūdų orkestrą, chorą, teatro grupę, stalo ir lauko teniso komandas, dvi futbolo komandas, šachmatininkų būrelį.[2]
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, fabrikas nacionalizuotas. Per Antrojo pasaulinio karo veiksmus sugriautas, po karo atkurtas ir išplėstas. 1950 m. pertvarkytas į kombinatą. 1959 m. rekonstruotas paukščių cechas, 1968 m. – dešrų, 1969 m. – kulinarijos, 1972 m. – šaldytuvų.[3] 1974 m. pastatytas trijų aukštų buitinės paskirties pastatas, jame buvo dušai ir persirengimo kambariai, veikė biblioteka, medicinos punktas, valgykla.[4] Pastato eksterjerui ir interjerui sukurti profesionalaus meno kūriniai (neišliko).[5]
1986 m. kombinate dirbo 1470 darbuotojų, veikė 6 pagrindiniai cechai – pirminio gyvulių perdirbimo (įkurtas 1976 m.), paukščių (1937 m.), dešrų (1967 m.), konservų ir skardinių dėžučių gamybos (1937 m.), kulinarijos (1951 m.) ir šaldytuvų (1959 m.); buvo 2 srovinės, 23 mechanizuotos srovinės linijos, viena automatinė linija. Kombinatas turėjo gyvulių priėmimo ir skerdimo punktą Biržuose, gyvulių priėmimo punktus Panevėžyje, Pasvalyje ir Kupiškyje. 1985 m. pagaminta 43,7 tūkst. tonų mėsos, 5,1 tūkst. tonų dešrų ir rūkytų mėsos gaminių, 3,1 mln. sutartinių indelių mėsos konservų, 4,4 tūkst. tonų mėsos pusgaminių. Dalį produkcijos siuntė į sąjungines respublikas, dalį eksportavo į Kubą, Prancūziją, VFR.[3] Tuo metu kombinatas vienintelis Lietuvoje gamino mėsos konservus metalinėse dėžutėse. 1965–1983 m. kombinatui vadovavo Michailas Oniščenka, 1983–1993 m. – Pranciškus Paškauskas.[5] Kombinate veikė orkestras, estradinis ansamblis, choras, vyko koncertai, sporto šventės ir kiti renginiai.[6]
1993 m. kombinatas tapo akcine bendrove „Panevėžio maistas”,[7] 2000 m. įmonė bankrutavo. Pastatus perpirko įvairios bendrovės, dalį patalpų nuomojo. Nebenaudojamus buvusio kombinato pastatus nuo 2015 m. imta griauti – iki 2024 m. liko tik baltų plytų vandens bokštas ir buvęs buitinis pastatas. 2016 m. buvusioje įmonės teritorijoje pastatytas prekybos centras „Norfa”.[5] 2024 m. kombinato vietoje pradėtas statyti prekybos parkas „Tower”. Vandens bokštą numatyta išsaugoti.[4]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Inga Smalskienė, Iš mėsos kombinato – be dešrų ir pinigų, Sekundė, 2011-11-24. Nuoroda tikrinta 2025-02-15.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Donatas Pilkauskas, Akcinės bendrovės „Maistas” Panevėžio fabrikas, Panevėžio kraštas virtualiai, 2021-02-26. Nuoroda tikrinta 2025-02-14.
- ↑ 3,0 3,1 Panevėžio mėsos kombinatas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 293
- ↑ 4,0 4,1 Daiva Baronienė, Panevėžys turės savo bokštą, Sekundė, 2024-07-13. Nuoroda tikrinta 2025-02-14.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 Rasa Stružienė, Muziejaus fonduose – bankrutavusios įmonės istorijos, Sekundė, 2019-09-30. Nuoroda tikrinta 2025-02-14.
- ↑ Panevėžiečiai neslepia gerų emocijų – miestui grąžinta mėsos kombinato teritorija keičiasi iš esmės, Lrytas, 2024-07-11. Nuoroda tikrinta 2025-02-14.
- ↑ Panevėžio krašto sukakčių kalendorius, Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2025-02-14.