Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra

55°43′22″š. pl. 24°21′23″r. ilg. / 55.722845°š. pl. 24.35642°r. ilg. / 55.722845; 24.35642

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Panevėžio-Krekenavos
Savivaldybė Panevėžio miestas
Gyvenvietė Panevėžys
Adresas Katedros a. 1
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta (įrengta) 1929 m.
Stilius istorizmas
Šoninis altorius

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra stovi Panevėžyje. Istoristinė, turi klasicizmo ir baroko bruožų.

Istorija

redaguoti

Panevėžyje XIX a. pradžioje buvo 3 bažnyčios: parapinė, pijorų ir kapų koplyčia. Pastaroji iki 1869 m. buvo mokinių bažnyčia. Nuo 1869 m. liko tik parapinė bažnyčia.

1902 m. inžinierius Nikolajus Andrejevas suprojektavo naują mūrinę bažnyčią, bet tik 1904 m. gautas valdžios leidimas statyti. Rusijos-Japonijos karas ir nederliaus metai statybą nutęsė. Ji pradėta 1908 m. Vėliau nutarta pirma pastatyti kleboniją ir įrengti laikiną koplyčią. Joje 1913 m. atlaikytos pirmosios pamaldos, paskirtas nuolatinis kunigas Jonas Maciejauskas.

1914 m. bažnyčios sienos išmūrytos iki langų. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai statybines medžiagas konfiskavo. Po karo toje pačioje parapijoje atgauta pijorų bažnyčia, todėl naujoji toliau nestatyta. Tais pačiais metais įkurtos parapinės kapinės[1]. Po metų čia palaidoti pirmieji panevėžiečiai.

1926 m. Panevėžiui tapus vyskupijos centru, nutarta vietoj pradėtos mūryti bažnyčios pastatyti katedrą. Ją suprojektavo architektas Romanas Steikūnas ir inžinierius Aleksandras Gordevičius. Vyskupas Kazimieras Paltarokas paaukojo 1000, vyskupijos kunigai – apie 60 000 litų. Statybai vadovavo dekanas kanauninkas J. Maciejauskas, nuo 1928 m. – prelatas Pranciškus Strakšas (paskirtas katedros administratoriumi). 1930 m. kovo 4 d. Katedrą pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, šiai progai parašęs himną Kristui Karaliui (muziką sukūrė prelatas Teodoras Brazys).

1931 m. pašventinti 4 varpai, nuliedinti Šilingų varpų liejykloje Apoldoje, Vokietijoje, įrengti 25 registrų vargonai, pagaminti Karaliaučiaus meistro Bruno Goebel. 1933 m. birželio 30 d. dar ne visai įrengtą katedrą konsekravo Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Sukurta skulptoriaus Juozo Zikaro Kristaus Karaliaus skulptūra Didžiajame altoriuje. 19381939 m. dailininkas Povilas Puzinas su kitais išdekoravo katedros vidų.

Vikaras Jonas Juodelis 1950 m. areštuotas, nuteistas kalėti (į Lietuvą grįžo 1956 m.).

Architektūra

redaguoti

Katedra istoristinė, turi neobaroko ir neoklasicizmo bruožų, halinė (55x27 m), vienabokštė, su gelžbetoniniu bokštu. Vidus 3 navų, gelžbetoniniais cilindriniais skliautais. Šventoriaus tvora plytinių stulpų ir metalinių grotelių.

Bažnyčią freskomis ir paveikslais dekoravo Povilas Puzinas (1907–1967).

Literatūra

redaguoti
  • Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra: albumas (fot. Antanas Gylys). – Panevėžys: Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapija, 2007. – 52 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9998-0-5

Nuorodos

redaguoti
 
  1. Apie Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapines. (lrt.lt)