Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinės
| Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Panevėžio miesto savivaldybė | ||
| Naudotas | Nuo 1914 m. iki dabar | ||
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinės, dar vadinamos Ramygalos gatvės kapinėmis – veikiančios Panevėžio miesto savivaldybės kapinės.
Istorija redaguoti
Kapinės įkurtos 1914 metais.
XX a. pradžioje, augant Panevėžiui, nuspręsta statyti antrą parapinę bažnyčią – Šv. Stanislovo. Tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo tespėta sumūryti tik pamatus, o šiam pasibaigus nebuvo poreikio tęsti statybą, nes 1919 m. iš stačiatikių atgauta Pijorų bažnyčia. Visgi įkūrus Panevėžio vyskupiją, nuspręsta nebaigtą statyti bažnyčią paversti katedra. Šventovę 1930 m. pašventino pats Jonas Mačiulis-Maironis.
Iki XIX a. pirmosios pusės kapinės būdavo bažnyčių šventoriuose, bet augant miestams, čia pritrūkdavo vietos, tad kapines imta kurti atokiau nuo miesto. Tų laikų atstumais Ramygalos gatvė buvo toli.
Bažnyčiai priklausė tik nedidelis žemės plotas, o likusįjį parapijai padovanojo patys miestiečiai. Pirmasis šiose kapinėse 1914 m. palaidotas Sofijos pulko pulkininkas Robertas Banevičius. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kapinės ėmė sparčiai pildytis.[1]
Kultūros paveldo objektai redaguoti
- II pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta (kodas 38812)[2]
- Lietuvos karių ir Sovietų Sąjungos teroro aukų kapų kompleksas (kodas 40139)[3]
- Knygnešio Juozo Masiulio kapas (kodas 31666)[4]
- Knygnešio, kunigo Felicijono Lialio kapas (kodas 12053)[5]
- Kompozitoriaus Mykolo Karkos ir aktoriaus Gedimino Karkos kapas (kodas 31662)[6]
- Knygnešės Elžbietos Jodinskaitės kapas (kodas 31665)[7]
- Gydytojo Stanislovo (Stasio) Mačiulio kapas (kodas 31661)[8]
- Vargonų meistro Martyno Masalskio kapas (kodas 31663)[9]
- Mokytojo Jono Janulionio (1893-1961) antkapinis paminklas (kodas 7640)[10]
- Kalbininko Petro Būtėno kapas (kodas 31664)[11]
- Kompozitoriaus Antano Belazaro kapas (kodas 31660)[12]
- Režisieriaus Juozo Miltinio kapas (kodas 21884)[13]
- Poeto Juozo Stanikūno-Žemės Dulkės kapas (kodas 31659)[14]
- Knygnešio Juozo Stankevičiaus (1874-1977) kapas (kodas 12057)[15]
- Aktoriaus Broniaus Babkausko kapas (kodas 16725)[16]
Kiti paminklai:[1]
- Vitartų šeimos koplyčia
- Paminklas kunigui ir Švč. Trejybės bažnyčios rektoriui Jurgiui Tilvyčiui-Žalvarniui, mirusiam per laidotuves prie kapo duobės
- Paminklas Juozui ir Kamilijai Zaborskiams, literatūrologės, profesorės Vandos Zaborskaitės tėvams
- Gaublio formos paminklas keliautojui Valdui Raščiauskui
Kapinėse buvo palaidoti kai kurie Pajuosčio aerodrome dislokuotų SSRS karinių lėktuvų ekipažų nariai, pakilę iš Pajuosčio ir žuvę 1972 ir 1990 m. katastrofose. Kapavietes žymi pastatyti antkapiniai paminklai.[17]
Kapinėse palaidoti redaguoti
- Julijonas Lindė-Dobilas (1872–1934) – rašytojas, kunigas, pedagogas
- Juozas Masiulis (1864–1940) – knygnešys, pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas
- Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943) – rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja, filantropė
- Elžbieta Jodinskaitė (1877–1951) – knygnešė, bibliotekininkė
- Mykolas Karka (1892–1984) – vargonininkas, pedagogas, dirigentas, kompozitorius
- Vilhelmas Variakojis (1912–1988) – stalo tenisininkas, krepšininkas, treneris, TSRS sporto meistras
- Juozas Miltinis (1907–1994) – aktorius, pedagogas, režisierius
- Kazimieras Vitkus (1921–1995) – Lietuvos teatro ir kino aktorius
- Vaclovas Blėdis (1920–1999) – Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro režisierius
- Stanislovas Algis Kavaliauskas (1938–2020) – dviratininkas, daugkartinis Lietuvos dviračių sporto čempionas, dviračių sporto treneris
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/kapines-panevezio-istorijos-paminklas/
- ↑ „Sovietų karių kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Lietuvos karių ir sovietų teroro aukų kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „J. Masiulio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „F. Lialio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „M. ir G. Karkų kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „E. Jodinskaitės kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „S. Mačiulio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „M. Masalskio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „J. Janulionio antkapis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „P. Būtėno kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „A. Belazaro kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „J. Miltinio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „J. Stanikūno kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „J. Stankevičiaus kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „B. Babkausko kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Daiva Savickienė (2018-09-25). „Tragedijos su slaptumo grifu“. Balsas.lt. Suarchyvuotas originalas 2019-02-07. Nuoroda tikrinta 2019-02-05.