Atverti pagrindinį meniu
Vienas iš prūsų genčių teisės šaltinių buvo vad. Prūsų teisynas

Pamedės teisynas, Prūsų teisynas – seniausias rašytinis baltų genčių teisės šaltinis. XII amžiuje Kryžiuočių ordino kolonizuotos prūsų genties pamedėnų normų rinkinys. Lietuviškojoje istoriografijoje Pamedės teisynas laikomas ne tik kryžiuočių, bet ir prūsų laimėjimu, o ne tik nukariautojų primesta vokiškoji teisė. Pamedės teisynas yra vienas iš ikistatutiniu laikotarpiu (iki 1528 m.) veikusių rašytinių paprotinių normų rinkinių (kitas – Kazimiero teisynas, 1468 m.).

Reikšmė, reguliavimo dalykasKeisti

Pamedės Teisynas buvo priimtas 1340 m. Tai prūsų genties paprotinės teisės paminklas, kuriuo buvo vadovaujamasi ir Lietuvoje (pavyzdžiui, Žemaitijoje bei kitur).

Pamedės teisynas reguliavo laisvųjų prūsų santykius, statusą, kuriuo jie buvo atriboti nuo kolonizatorių (kryžiuočių) bei kitų etninių grupių, turėjusių savo teises, taip pat nuo įbaudžiavintų prūsų, vadintų valstiečiais.

Prūsų teisynas taip pat įtvirtino baudžiamosios teisės normas. Nepilnamečių justicijai baltų teisės paminklas svarbus tuo, kad mini deliktinio veiksnumo ribą. 9 metų amžius yra laikoma riba, kai už nusikaltimus atsako tėvai, mokėdami išpirką. Manytina, kad deliktinis veiksnumas pagal Pamedės teisyną buvo pripažįstamas nuo 10 metų.

Nusikaltimų grupės pagal teisyną gali būti išskiriamos tokios kaip valstybiniai nusikaltimai, nusikaltimai nuosavybei (turtiniai nusikaltimai), nusikaltimai asmeniui. Pirmosios dvi grupės priskirtinos viešiesiems, o trečioji – privatiniams pažeidimams.

LiteratūraKeisti

  • Lietuvos istorijos studijos. Nr. 13. ISSN 1392-0448.
  • Socialinis ugdymas I, 1999, 56.