Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Koordinatės: 56°01′58″š. pl. 23°58′55″r. ilg. / 56.032866°š. pl. 23.981922°r. ilg. / 56.032866; 23.981922

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Pamūšio bažnyčia.jpg
Vyskupija Šiaulių
Dekanatas Pakruojo
Savivaldybė Pakruojo rajonas
Gyvenvietė Pamūšis (Klovainiai)
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1935 m.
Stilius neoromanika

Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Pamūšio kaime, 6 km į pietus nuo Linkuvos, prie Mūšos ir jos dešiniojo intako Lašmens santakos.

Bažnyčios interjeras

IstorijaKeisti

Sebastijonas Jaugelis 1621 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl jos varžėsi reformatai ir katalikai. 1706 m. liepos 18 d. Klovainių katalikai, grįždami su procesijaLinkuvos, su kunigu Laurynu Gudavičiumi nusiaubė Pamūšio evangelikų reformatų bažnyčią, apiplėšė tos tikybos valstiečius. Iki 1763 m. evangelikų reformatų parapija sunyko, bažnyčia apleista. Dar 1902 m. Klovainių klebonas siūlė suremontuoti nenaudojamą bažnyčią, bet vyskupas į šį pasiūlymą neatsakė.

1905 m. bažnyčia paversta sandėliu. Klovainių klebono Jurgio Stakausko rūpesčiu suremontuota bažnyčia 1924 m. lapkričio 16 d. pašventinta. 1929 m., parceliuojant Lašmenpamūšio dvarą ji gavo 7,9 ha žemės. 1933 m. įkurta parapija. Jos reikalais rūpintis paskirtas Linkuvos vikaras Jurgis Danys (18981977). Vyskupui Kazimierui Paltarokui (kilusiam iš šių apylinkių) remiant, bažnyčia toliau remontuota, pradėti statyti kiti trobesiai. Pagal inžinieriaus Romano Steikūno projektą bažnyčia 1935 m. perstatyta, 1939 m. perdengtas stogas, įdėtos naujos grindys.

1939 m. įrengtos naujos kapinės, 1940 m. Lašmens krante – lurdas.

1981 m. rugpjūčio 8 d. plėšikai Pamūšyje mirtinai sužalojo kleboną Leoną Mažeiką (19181981). Jis 1956–1981 m. tarnavo Pamūšio parapijos klebonu, atnaujino ir išpuošė Pamūšio bažnyčią. Palaidotas bažnyčios šventoriuje.[1]

1992 m. birželio 14 d. šventoriuje atidengtas paminklas vyskupui Kazimierui Paltarokui. Statulai pagaminti lėšas sudėjo šio krašto Amerikoje gyvenantys lietuviai, o komiteto pirmininku buvo kraštietis profesorius Jo­nas Genys.[2] Vyskupo rūpesčiu įsteigta Pamūšio parapija, paimant dalį Linkuvos, Klo­vainių ir Pakruojo gyvenamųjų vietovių. Palengvėjo gyvenimas Titonių, Stakšelių, Plunkių, Pažerių, Lumbelių, Bučiūnų, Girbutkių ir kitų kaimų žmonėms, nes nebereikėjo keltis per Mūšą ir toli klampoti į Linkuvos bažnyčią. Vys­kupas skyrė ir nemažai pinigų bažnyčios atstaty­mui.

2000 m. vasario mėn. senojoje parapijos klebonijoje pradėjo veikti Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapijiniai vaikų globos namai, kurie vėliau plėtėsi, įsikurdami keliuose suremontuotuose pastatuose.[3]

ArchitektūraKeisti

To paties R. Steikūno suprojektuota panaši Skardupių bažnyčia (prie Marijampolės).

Bažnyčia neoromaninė, kryžminio plano, su bokšteliais. Priekiniame fasade sugrupuoti nevienodo aukščio langai pusapskrite arka. Jie išdėstyti aukščiausio fasado centre. Žemiau ir kitose pusėse jie grupuoti po du. Jų tarpai puošti mentėmis su apskritimu. Pagrindinės durys skydinės. Apsidė dvisienė. Vidus halinis. Lubos medinės, grindys lentų. Šoninės koplyčios atskirtos dviem stačiakampiais stulpais su pusapskrite arka. Vargonų choras įtaisytas ant dviejų stačiakampio pjūvio stulpų. Jo turėklas skydinis. Vargonų nėra.

Įrengti trys neobarokiniai, mediniai altoriai. Bažnyčioje yra neįprastai atrodančių atributų (akmeninis dievo stalas, geležinis kryžius ant navos sienos ir kt.), padovanotų katalikiškos parapijos iš Vokietijos.

Šventoriuje pastatyta medinė varpinė. Ji stačiakampio plano, karkasinė, apkalta lentomis vertikaliai. Tūris siaurėja į viršų, stogelis keturšlaitis, žemas. Šventorius apjuostas metalinio tinklo tvora.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka