Palukščio dvaras

55°20′16″š. pl. 23°19′42″r. ilg. / 55.337783°š. pl. 23.328407°r. ilg. / 55.337783; 23.328407

Palukščio dvaras
Dvaro rūmai, 2018 m.
Vieta	Palukštys, Raseinių rajonas
Įkurtas	XIX a. pr.
Rūmų stilius	Medinis
Bajorų giminės	Januškevičiai, Aleksandras Faliejevas, Aleksandras Christijanavičius, Olga Jurkevičienė, Rudžianskai
Parkas	Medžių eilės, grupės, pavieniai medžiai
Pastatų būklė	Ponų namas, klėtis, tvartas
Savininkas	Vytautas ir Jūratė Šegždai

Palukščio dvaras – buvusi dvaro sodyba Palukščio kaime, Ariogalos seniūnijoje, Raseinių rajone, prie kelio 3526 Bučiūnai–Milašaičiai–Tarosai , 1 km į šiaurę nuo Milašaičių, 5 km į šiaurę nuo kelio 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis .

Palukščio dvare įsikūrusi Palukščio kaimo bendruomenė.^[1] Dvarvietėje atstatyti begriūvantys senieji ūkiniai statiniai, sutvarkyta teritorija ir įkurtas kaimo turizmo poilsio kompleksas „Rokynė“.^[2] Parengtas projektas molinio ūkinio pastato išsaugojimui ir pritaikymui tradiciniams amatams. Teritorija išskirtinė savo gamta, šimtamečiais ąžuolais, parką puošiančiomis tautodailininkų skulptūromis, kalvotu reljefu, aktyviai veiklai (krepšiniui, tinkliniui, plaukiojimui, žvejybai) pritaikytomis erdvėmis.

Palukščio dvaro sodybos fragmentai 1992 m. įregistruoti kaip paminklas Kultūros vertybių registre.^[3] Iki pat šių dienų išlikęs medinis ponų namas (1864 m. statyba).

Istorija redaguoti

Dvaro sodyba išgyveno įvairius istorijos etapus. Istoriniuose šaltiniuose nuo XVI a. minimas Milašaičių dvaras. Vystantis prekinei žemės ūkio gamybai ilgainiui Palukštis išaugo į gana stambų dvarą, tuo tarpu Milašaičiai tapo nedideliu kaimu. Tikėtina, kad XVII a. antroje pusėje įkurtas palivarkas iki pat XIX a. pradžios pastovaus šeimininko neturėjo, o buvo nuomojamas bajorams. 1816 m. Raseinių pavieto bajorų reviziniame surašyme paminėtas Palukščio dvaro savininkas iš senos bajorų Januškevičių giminės – R. Januškevičius, Raseinių žemės teismo pirmininkas. 1831 m. sukilime dalyvavo Januškevičių šeimos nariai – Adolfas ir Eustachijus. Adolfas vėliau buvo nuteistas ir ištremtas į Kirgiziją, Eustachijus emigravo į Prancūziją. 1863 m. Palukščio dvaras buvo konfiskuotas ar sekvestruotas.

1873 m. dvaro žemes apėmė beveik 590 dešimtinių. 1873 m. dvarą iš varžytinių įsigijo rusų pareigūnas Aleksandras Faliejevas. 1877 m. jis pardavė Palukštį kariškiui, atsargos majorui Aleksandrui Christijanavičiui, kuris tuo metu buvo supirkęs nemažai konfiskuotų dvarų. Yra išlikusi 1877 m. gegužės 12 d. Kauno civilinio ir baudžiamojo teismo rūmuose sudaryta šio dvaro pardavimo sutartis. Joje rašoma, kad Palukščio dvaras, tuo metu apėmęs net 1340 dešimtinių žemės su Raitininkų palivarku, Pašventupio, Kejėnų, Užpurvių, Raščių, Pamituvio užusieniais bei Milašaičių kaimu A.Christijanavičiaus buvo įsigyta už 40 tūkstančių rublių.

Prie A. Christijanavičiaus senieji dvaro pastatai buvo kapitaliai perstatyti. Dvarininkas apskrityje garsėjo kaip naujovių šalininkas, turėjo daug gerų užmojų ir sumanymų. Po A. Christijanavičiaus mirties, Palukščio dvarą, tuomet apėmusį 478 ha. paveldėjo duktė – Olga Jurkevičienė. Didesnė dalis dvaro žemių, dar esant gyvam A. Christijanavičiui buvo, išpirkimo keliu, išskirstyta valstiečiams. Naujoji savininkė tęsė žemių išpardavinėjimą. Taip 1898 m. lapkričio 26 d. 54,74 ha ir 22,69 ha žemės Milašaičių kaime, su vandens malūnu ir ūkio trobesiais prie jo, nusipirko Danielius ir Pranas-Stanislovas Rudžianskai. 1909-1912 m. laikotarpiu buvo išparduota dar 397,83 ha dvaro žemės. Danielius Rudžianskas santuokoje su Elena Vaičiuškyte, kartu su broliu Pranu Stanislovu Rudžiansku Palukščio dvarą valdė iki 1940 m. Tais pačiais metais mirė Danieliaus žmona Elena Vaičiuškytė (palaidota prie Milašaičių bažnyčios kapinaitėse). 1940 m. broliai ištremti į Sibirą. D. Ružianskas mirė 1947 m. tremtyje. Pranas Stanislovas grįžo iš Sibiro. Palaidotas Panevėžio kapinėse 1970 m.

Sovietmečiu Palukščio dvaro ponų name buvo įsikūrusi Milašaičių kolūkio kontora ir pradinė mokykla, vėliau apgyvendintos šeimos.