Tytuvėnų miškai
55°34′ š. pl. 23°9′ r. ilg. / 55.567°š. pl. 23.150°r. ilg.
Tytuvėnų miškai – miškų masyvas vidurio–vakarų Lietuvoje, Kelmės ir Raseinių rajonuose. Apima 55,6 km² teritoriją, iš jos miškais padengta ~40-43 km². Tytuvėnų miškus sudaro šie miškai: Padubysio, Palapišių, Tytuvėnų, Žirnainių, Dubyskalnio. Priklauso Tytuvėnų miškų urėdijai (Dubysos, Tytuvėnų, Šiluvos girininkijoms).
Rytinės masyvo dalies paviršius kalvotas, vakarinės dalies – lygus, o Dubysos pakrantėse – išraižytas raguvų. Būdingi vėlėniniai jauriniai dirvožemiai, vietomis – glėjiški priesmėliai bei jauriniai smėliai. Vakariniu Tytuvėnų mišku pakraščiu teka Dubysa, o per mišką – jos baseino upės (Lapišė, Tytuva, Milžtė ir kt.).
Medynų sudėtis:
- eglynai – 42 %
- beržynai – 26 %
- pušynai – 19 %
- baltalksnynai – 6 %
- juodalksnynai – 3 %
- drebulynai – 2 %
- ąžuolynai – 2 %.
Pagal amžių medynus sudaro 19 % jaunuolynų, 48 % pusamžių medynų, 19 % pribręstančių medynų ir 14 % brandžių medynų.
Tytuvėnų miškuose nemažai stambiųjų kanopinių žvėrių (šernų, stirnų, briedžių, elnių), yra ūdrų, ondatrų, bebrų, įvairių vandens ir sausumos paukščių (tarp jų juodųjų gandrų, slankų, jerubių). Didelė dalis miškų patenka į Tytuvėnų regioninio parko teritoriją, miško dalis aplink Tytuvėnus paskelbta Tytuvėnų šilo kraštovaizdžio draustiniu.
41-ajame miško kvartale yra 1863 m. sukilimo dalyvio Z. Citavičiaus paminklas[1].
Taip pat skaityti redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algirdas Brukas. Tytuvėnų miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 324
Nuorodos redaguoti
- kasdien.lt / Tytuvėnų krašte sodinama vis daugiau privačių girių, Publikuota: Birželio 21 d., 2008.