Paladianizmas (paladijanizmas, paladiškas stilius) – architektūros stilistika, ankstyvoji klasicizmo fazė. Paladianizmo architektams labai didelę įtaką padarė italų renesanso architekto Andrea Palladio (1508−1580) kūrybos principai ir pavyzdžiai. Stilistika klestėjo XVIII a. Tarp žymiausių paladianizmo pastatų: Baltieji rūmai Vašingtone ir Smolnis Sankt Peterburge.

Vila Rotonda (apie 1565). Andrea Palladio vila Vičencos apylinkėse. Tapo pavyzdžiu daugeliui paladianizmo pasekėjų
XVIII a. Prioro parkas Anglijoje, Somersete. Pirmajame plane − paladijietiškas tiltas (vienas iš 4 pasaulyje), ant kalvos − paladijietiška vila

Istorija ir stilistika redaguoti

Paladianizmo architektūrą įkvėpė italų vėlyvojo renesanso architektas Andrea Palladio (1508−1580). Andrea Palladio dirbo tik Veneto regione. 1570 m. jis susumavo savo mintis apie architektūrą knygoje „I Quatro Libri dell‘Architettura“ („Keturios knygos apie architektūrą“). Savo projektuose Andrea Palladio rėmėsi Senovės Romos ir Graikijos architektūros pavyzdžiais, jam įtakos padarė romėnų architekto Vitruvijaus mintys.

1580 m. mirus Andrea Palladio, jo kūrybines įdėjas plėtojo mokinys Vincenzo Scamozzi (1552–1616). Daugelis architektų, keliavusių po Italiją, buvo paveikti Paladijo architektūros. XVIII a. pirmojoje pusėje išvertus Paladijo „Keturias knygas apie architektūrą“ į pagrindines užsienio kalbas, jo idėjas perėmė daug užsienio architektų, kurie niekuomet nematė paties Paladijo kūrinių. Paladianizmo kritika kaltina jį tapus akademine ir sausa architektūrine teorija, kuri ignoruoja Paladijo architektūros poetiškumą, bei ieškojimus simetrijos ir proporcijų srityje siekiant tobulos pastato harmonijos.

Architekto Inigo Jones pastangomis paladianizmas Anglijoje pradėjo plisti XVII a. pradžioje anksčiau už baroko architektūrą. XVIII a. paladianizmas plačiai paplito Europoje ir Šiaurės Amerijoje, ypač šiaurinėse, ne katalikiškose šalyse (kaip atsvara katalikų propaguotam barokui). Paladianizmas plačiai pasireiškė užmiesčio namų statybose. Tarp žymiausių stilistikos atstovų: Francesco Maria Preti Italijoje, Thomas Jefferson JAV, Georg Knobelsdorff Vokietijoje, Charles Cameron ir Giacomo Quarenghi Rusijoje. Po perstatymų XVIII a. pabaigoje − XIX a. pradžioje Sankt Peterburgas virto beveik vien paladianizmo atviru muziejumi.

Paladianizmo bruožai:

  • Kruopštus simetriškas planavimas, kambariai taisyklingų geometrinių formų, griežtų proporcijų;
  • Piano nobile – didžiausias kambarys (salė) pirmajame aukšte, pastato centre prieš paradinį įėjimą;
  • Kolonų naudojimas vietoj piliorių;
  • Impozantiškas (pakeltas ir stambus) pastato portikas su kolonomis;
  • Paladijo kūrybos bruožai: trigubos erdvės fasadas (keturios kolonos) ir paladijo langas (sk. Paladijo bazilika)
  • Senovės Romos architektūros elementai, kaip Diokletiano langai (pusapvalių ar apvalių langų eilės).

Retkarčiais paladianizmas gali būti vadinamas neopaladianizmu, atskiriant jį nuo Andrea Palladio tiesioginio sekėjo Vincenzo Scamozzi stiliaus, kuris priskiriamas renesansui, taip pat, nuo pačių ankstyviausių sekėjų, kaip Inigo Jones.

Paladianizmas Anglijoje redaguoti

Paladianizmo paskleidimas Anglijoje priskiriamas architektui Inigo Jones (1573–1652). Inigo Jones studijavo architektūrą Italijoje 1598−1603 m. 1610 m. jis lankėsi Venete, susipažino su Andrea Palladio traktatu „Keturios knygos apie architektūrą“. 1614 m. Inigo Jones susitiko su Palladio mokiniu Vincenzo Scamozzi. 1615 m. grįžęs į Angliją Inigo Jones suprojektavo Karalienės namą Grinviče. 1619 m. jis suprojektavo Banketų namą Londone, kuris tapo pirmuoju baigtu namu Anglijoje, imituojančiu Palladio stilių. 1719 m. Richard Boyle (1694−1753), Berlingtono lordas, keliavo specialiai į Venetą, kad susipažinti su Palladio kūriniais. 1725-30 m. jis suprojektavo ir pastatė Čizviko namą, kuris yra tikriausiai garsiausias paladianizmo pavyzdys Anglijoje. Richard Boyle rėmė architekto William Kent (1685−1748), su kuriuo susipažino Italijoje, darbus. Kitas žymus paladianizmo pasekėjas buvo James Gibbs (1682–1754).

Paladianizmas JAV redaguoti

Anglų architektų veikalai, ypač James Gibbs, paveikė JAV (tuo metu Britanijos kolonija) architektus. Vienu iš pirmųjų ir būdingiausių paladianizmo pavyzdžių laikomas pastatas Draiton Holas Čarlestone, Pietų Karolinoje. Pirmuoju paladianizmo viešuoju pastatu įvardijama Redvudo biblioteka Niuporte. XVIII a. antrojoje pusėje buvo pastatyta daug pastatų paladijietišku stiliumi. Vienu reikšmingiausių paladianizmo pasekėjų buvo Thomas Jefferson (1743−1826, JAV prezidentas), kuris suprojektavo rotondą Virdžinijos universitetui ir pastatė Montičelo plantacijos namą paladijietišku stiliumi.

Paladianizmas Rusijoje redaguoti

Pirmuoju paladianizmo pastatu Rusijoje laikomas škotų architekto Charles Cameron (1743–1812) 1782 m. pradėti statyti Pavlovsko rūmai. 1780 m. į Rusiją atvyko italų architektas Giacomo Quarenghi (1744−1817), kuris daug dirbo Sankt Peterburge ir jo apylinkėse. Tikriausiai garsiausiu jo statiniu tapo Smolnis. Kitais reikšmingais paladianizmo atstovais buvo Nikolajus Lvovas (1753−1803) ir Ivanas Starovas (1745−1805).

Paladianizmas kitose valstybėse redaguoti

Keletas klasicistinių pastatų su ryškiomis paladianizmo apraiškomis:

Nuorodos redaguoti


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.