Palašas
Palašas (veng. pallos, rus. палаш, angl. backsword) – vienašmenių kertamųjų – duriamųjų kardų tiesia geležte tipas. Ankstyvieji palašai turėjo dviašmenes geležtes (iki XVIII a. vidurio), vėliau (XIX a.) geležtės tapo vienašmenėmis, nors dažnai buvo ir pusantrinės. Vienašmenių palašų geležčių storiausia ir tvirčiausia dalis – bukoji nugarėlė (pentis).
Geležtės ilgis – iki 85 cm.
Atsirado XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje kartu su reguliariais kavalerijos daliniais. Palašų geležtė turėjo būti pakankamai sunki, kad ją būtų galima perkirsti kirasą, kurias dėvėdavo kavaleristai.
Palašo efesas sudarytas iš rankenos su galvute ir garda. Gardą dažnai sudarydavo skersinis ir lankelių sistema. Turkiški ir Kaukazo palašai dažnai lankelių neturėdavo. Vakarų Europos palašų efesai neretai būdavo asimetriški, su sudėtinga lankelių sistema (iki pintinės). Vakarų Europoje palašus naudojo daugiausia dragūnai ir kirasirai.
Angliškas palašo pavadinimas backsword. Viena iš hipotezių teigia, kad backsword reiškia 'nugarinis kalavijas', nes kavaleristai palašus, atseit, nešiodavo makštyse ant nugaros, kad jojant nesidaužytų į arklio šoną. Tačiau anglų kalboje žodis back reiškia ir geležtės nugarėlę (bukąjį beašmenį kraštą) [1]. Todėl labiau pagrįsta teigti, kad backsword – tai „kalavijas su nugarėle“.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ "back. " Webster’s Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (23 May 2007).
Nuorodos
redaguoti- Paradinis kavalerijos palašas Archyvuota kopija 2007-04-01 iš Wayback Machine projekto.
- Apdovanojamasis jūrinis palašas Archyvuota kopija 2007-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- Оружие Турции с XVII по XVIII века. Палаш Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto. Turkijos XVII–XVIII a. ginklai. Palašas
Literatūra
redaguoti- Трубников Б. Г. «Холодное Оружие»
- Попенко В. Н. (1996) Холодное оружие. Энциклопедический словарь