Pakalniškių senosios kapinės
| Pakalniškių senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Pakalniškių senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Skuodo rajonas | ||
| Seniūnija | Skuodo seniūnija | ||
| Aukštis | 0,7 m | ||
| Plotas | 0,16 ha | ||
| Naudotas | XVI–XIX a. | ||
| Žvalgytas | 1976 m. | ||
Pakalniškių senosios kapinės, vadinamos Maro, Marų kapeliais – neveikiančios kapinės šiaurinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Pakalniškiuose (Skuodo seniūnija), 1,2 km į šiaurės rytus nuo kaimo kryžkelės, kelio Pakalniškiai–Aleksandrija kairėje pusėje.
Kapinės redaguoti
Įrengtos 0,5–0,7 m aukščio pakilumoje. Netaisyklingos trapecijos plano, apjuostos griovio ir žemių pylimo, kurio ilgis šiaurėje ir vakaruose – po 40 m, pietuose – 35 m, rytuose – 45 m. Kapinės neveikiančios, apaugusios senais ąžuolais ir krūmais. Laidojimo žymių nesimato. Pietvakarinėje dalyje stovi senas, aukštas kryžius. Kapinėse priversta iš laukų surinktų akmenų.[1]
Teritorijos plotas – 0,16 ha, perimetras – 160 m.
Istorija redaguoti
Veikė XVI–XIX a., laidoti Pakalniškių kaimo gyventojai. Vadinamos Maro, Marų kapeliais. Kapinėse nuo seno stovėjo keli aukšti, ąžuoliniai kryžiai.
Pasakojama, kad jose senais laikais buvę palaidoti 2 vyskupai ir 3 kunigai. XIX a. - XX a. pradžioje laidoti savižudžiai ir nekrikštyti mirę kūdikiai, o 1941 m. – apylinkėje žuvęs raudonarmietis. XX a. antroje pusėje gyventojai kapinių teritorijoje pradėjo krauti iš dirbamų laukų surinktus akmenis.
1976 m. kapines žvalgė Ignas Jablonskis.
Saugotinas kultūros paveldo objektas, 1972–1976 m. buvęs vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV1173).[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 1254. - L. 25 (brėž. 18)
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973
Nuorodos redaguoti
- [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Pakalni�?kių_km.&valsc=Skuodo_vals.&byla=20&id=4134 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - Ap. 1, f. 1, b. 20. - L. 443–447] Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.