Pagramančio regioninis parkas

Pagramančio regioninis parkas – regioninis parkas vakarų Lietuvoje, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybių teritorijose. Parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių bei miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas turizmui ir rekreacijai, išsaugoti ypač vertingus gamtos požiūriu Jūros vidurupio ir Akmenos žemupio kraštovaizdį, Plynosios pelkės biocenozę.

Pagramančio regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Didžioji Akmenos rėva
Vieta:	Šilalės rajonas, Tauragės rajonas, Lietuva
Pagramančio regioninis parkas
Koordinatės:	55°22′0″ š. pl. 22°12′0″ r. ilg. / 55.36667°š. pl. 22.20000°r. ilg. / 55.36667; 22.20000
Plotas:	136,44 km²
Įkurtas:	1992 m.
Valdymas:	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Parko plotas – 13644 ha. Parko teritorija apima Akmenos ir Jūros upių santaką su gretimomis teritorijomis (Akmenos upės ilgis parko teritorijoje 29 km, o Jūros upės – 38 km) ir priklauso Šilalės rajono (47 km²) ir Tauragės rajono (90 km²) savivaldybėms. Parko direkcija – Ringiuose.

Gamtos vertybės redaguoti

Jūros ir Akmenos upės su gausiais jų intakais – Aušbruva, Lylava, Šunija, Bremena, Sermu, Alanga, Vynija. Didžiąją parko dalį užima miškai (58,1 proc.), kuriuose vyrauja eglynai. Vertingiausios augalų ir gyvūnų bendrijos aptinkamos Akmenos slėnyje, Plynosios aukštapelkėje ir jos apypelkio miškuose, Bremenos-Akmenos-Sermo upių slėnių komplekse bei Tyrelių kraštovaizdžio draustinyje.

Geomorfologiniu požiūriu parko teritorijoje ypač vertingi Jūros upės salpinis slėnis su raiškiomis gilinamosios ir šoninės erozijos suformuotomis salpinėmis bei viršsalpinėmis pakopomis, atodangomis, taip pat Jūros ir Akmenos upių santakos salpinis slėnis. Taip pat vertingas ir Akmenos slėnis, ypač atskiros jo atkarpos: Lakštingalų slėnis, atkarpa ties Indijos kaimu, kur sudaro didžiulio amfiteatro formos slėnis, upės vagos slėnis žemiau kaimo ir didžioji Akmenos rėva.

Geologiniu požiūriu gana vertingos Jūros upės atodangos, sudarydamos ištisą kaskadą, besidriekiančią nuo Genių iki Dapkiškių. Regioninio parko teritorijoje jų gana daug, tačiau vertingesniųjų priskaičiuojama iki 16, kurių 15 yra prie Jūros ir 1 prie Akmenos upės. Vertingiausios yra – Genių, Pagramančio, Lengvenių atodangos. Kita vertus, kai kurios atodangos (Alangos, Jocių, Reksčių, Lengvenių, Rekstukų) išsidėsčiusios paeiliui šalia viena kitos ir sudaro vieningus geomorfologinius kompleksus.

Hidrografiniu – hidrologiniu požiūriu vertingos upės, jų vagos, tvenkiniai ir Plynosios aukštapelkė.

Didžiausią hidrografinę vertę sudaro Jūros ir Akmenos upės su dideliu nuolydžiu (vandens kritimu), palyginti gera vandens kokybe, įspūdingais slėniais su stačiais šlaitais, patvankomis, salomis ir rėvomis. Labai vertingi ir tokie natūralūs miškais apaugusiomis pakrantėmis upeliai (Jūros ir Akmenos upių intakai) kaip Lylava, Alanga, Vynija, Aušbruvos, Šunijos, Bremenos ir Sermo žemupiai, Dabrupio aukštupys bei Plynosios aukštapelkė su ežerokšniais.

Kultūros paveldas redaguoti

Išlikusi kryžiuočių karų laikotarpio gynybinė grandinė Jūros ir Akmenos upių krantuose senovės – Dapkiškių, Matiškių, Kreivių, Indijos, Pilalės, Švedkulnio, Kuturių, Pagramančio piliakalniai, Balskų, Lylavėnų senkapiai, Tamošaičių akmuo, senovinės gyvenvietės, dvarvietės ir kapinaitės. Vienas įspūdingiausių Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete prie Akmenos ir Gramančios upių santakos. Parko teritorijoje daug senųjų kaimo kapinaičių. Įdomus Pagramančio miestelis su bažnyčia (urbanistinis kompleksas).

Draustiniai redaguoti

Laisvalaikis ir pramogos redaguoti

Žvejybai tinkamiausia yra Balskų užtvanka ir Jūros upė. Net ir sausą vasarą baidarėmis ir plaustais galima keliauti Jūros upe. Akmenos upe plaukoma tik pavasarį. Jos gilūs kanjonai, smarkios rėvos ir aštrūs akmenys palieka gilų įspūdį. Rekreacijai labai tinka „Lakštingalų slėnis“.