Pagėgių–Lauksargių geležinkelis
| Pagėgių–Lauksargių geležinkelis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva |
| Miestai | Pagėgiai – Tauragė |
| Pagrindinė informacija | |
| Tipas | Tarpmiestinis |
| Operatorius | AB „Lietuvos geležinkeliai“ |
| Atidarymas | 1904 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 22 km |
| Vėžė | 1520 mm vėžė |
Pagėgių–Lauksargių geležinkelis – geležinkelio linija, besidriekianti vakarų Lietuvoje nuo Pagėgių iki Lauksargių. Pagrindinė kryptis – iš pietvakarių į šiaurės rytus. Pagėgių–Šilėnų geležinkelio dalis.
Istorija
redaguoti
Stiprėjanti Vokietijos imperija XIX a. pabaigoje intensyviai siekė gerinti savo geležinkelių tinklą ir pagal galimybes artinti jį prie Rusijos imperijos sienų.[1] Iš pradžių, 1875 m. nutiestas Klaipėdos–Tilžės geležinkelis, 1892 m. atidarytas Klaipėdos–Bajorų geležinkelis. Pastarieji geležinkeliai artino Vokietiją link Rusijos imperijos per šiaurinę Klaipėdos krašto pusę. Tačiau buvo planuojamas geležinkelis ir iš pietinės pusės, nuo Pagėgių. Tuo buvo siekiama, kad Vokietijos imperijos geležinkeliai galėtų būti sujungti su Liepojos–Romnų geležinkeliu ties Šiauliais, o toliau – Liepoja, Ryga, Panevėžiu, Daugpiliu.[2]
Siekiant šių tikslų, XX a. pradžioje nutiestas 1435 mm vėžės geležinkelis iš Pagėgių į Lauksargius, esančius pasienyje su Rusijos imperija, ir tikintis, kad ši 22,37 km ilgio trasa netrukus bus pratęsta iki Rygos.[3] Pagėgių–Lauksargių ruožas buvo atidarytas 1904 m. gegužės 1 d.,[4] tuo metu jis driekėsi 22,1 km.[5] Ir nors Rusijos valdžia atsakė Vokietijai dėl geležinkelio jungties tarp Lauksargių ir Šiaulių, I pasaulinis karas pakreipė įvykius vokiečiams palankia linkme.
1914 m. prasidėjus karui Pagėgių–Lauksargių linija atsidūrė prie vokiečių Rytų fronto. Norėdama sustiprinti ryšį tarp Rytprūsių ir Dauguvos fronto kaizerinės Vokietijos karinė vadovybė 1915 m. rugsėjo 12 d. įsakė šią liniją pratęsti Šiaulių kryptimi – ji buvo atidaryta 1916 m. birželio 20 d. Taip Pagėgių–Lauksargių geležinkelis tapo Pagėgių–Šilėnų geležinkelio ruožo dalimi.
Stotys
redaguotiAtkarpoje veikusios stotys:
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 89
- ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 91
- ↑ Georg Grenz. Der Kreis Pogegen 1919-1839, S. 36 Archyvuota kopija 2021-02-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Streckeneröffnungen // bahnstatistik.de/
- ↑ Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 10